Magadano sritis (rus. Магаданская область) – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Ji yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos rytinėje dalyje. Rytuose ribojasi su Kamčiatkos kraštu, šiaurės rytuose – su Čiukčių autonomine apygarda, šiaurės vakaruose – su Jakutija, vakaruose – su Chabarovsko kraštu. Administracinis centras – Magadanas.

Magadano sritis
Магаданская область
Magadano srities vėliava Magadano srities herbas
Laiko juosta: (UTC+12)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Tolimųjų Rytų
Administracinis centras Magadanas
Oficialios kalbos rusų
Gubernatorius Nikolajus Dudovas
Gyventojų (2008) 165 500 (81)
Plotas 464 254 km²
Tankumas (2008) 0,36 žm./km²
Vikiteka Magadano sritisVikiteka

Istorija redaguoti

Magadano sritis sudaryta 1953 m. gruodžio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku[1], kai po SSRS diktatoriaus J. Stalino mirties buvo panaikintas trestas „Dalstroj”, turėjęs administracinę ir teritorinę savivaldą Rusijos Tolimuosiuose rytuose.

Geografija redaguoti

Magadano sritis išsidėsčiusi ant Ramiojo vandenyno Ochotsko jūros kranto.

Reljefas, augmenija, vandenys redaguoti

Didesnę srities dalį užima kalnai – Kolymos kalnynas (srities rytuose) ir Čerskio kalnagūbrio dalis (vidurinėje srities dalyje). Aukščiausias kalnas – Sniežnaja (2293 m). Beveik visą srities teritoriją dengia taiga, miškatundrė ir tundra, visur (išskyrus Ochotsko jūros pakrantę) – amžinasis įšalas. Ilgiausios upės – Kolyma, Omolonas, Korkodonas.

Administracinis suskirstymas redaguoti

Magadano sritis suskirstyta į 8 rajonus:

Ūkis redaguoti

Svarbiausios ūkio šakos – kalnakasyba ir spalvotoji metalurgija. Kolymos baseine kasamas auksas, sidabras, alavas, volframas. Antrąją vietą srities ūkyje užima žvejyba. Sritis taip pat teikia perspektyvų vario, molibdeno, kitų vertingų metalų bei naftos gavybai. Nuo 1999 metų vasaros Magadano srityje galioja Ypatingosios ekonominės zonos įstatymas, todėl įmonės, dalyvaujančios šios zonos ekonominėje veikloje, atleistos nuo dalies mokesčių į federalinį Rusijos biudžetą.

Gyventojai redaguoti

Miestai redaguoti

Didžiausi miestai ir gyvenvietės (tūkst. gyv., 2010 m.[2]):

Srities gyventojų skaičius sparčiai mažėja.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas