Vikipedija

Frydlandas

miestas Rusijoje

Frydlandas (arba Pravdinskas; rus. Правдинск, vok. Friedland in Ostpreußen) – miestas Rusijoje, 45 km į pietryčius nuo Karaliaučiaus, abipus Alnos upės, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Pravdinsko rajono ir Pravdinsko miesto gyvenvietės centras.

Frydlandas
rus. Правдинск
vok. Friedland in Ostpreußen
            
Frydlando centras
Frydlandas
Frydlandas
54°26′š. pl. 21°01′r. ilg. / 54.44°š. pl. 21.02°r. ilg. / 54.44; 21.02 (Frydlandas)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Pravdinsko rajonas
Įkūrimo data 1335 m.
Gyventojų (2010) 4 323
Plotas 10 km²
Tankumas (2010) 432 žm./km²
Pašto kodas 238400
Tel. kodas +7 40157
Tinklalapis domnovo.ru
Vikiteka Frydlandas

Istorija redaguoti

 
Šv. Jurgio bažnyčia, pradėta statyti 1313 m.

Vokiečių kalbininkas prof. Viktoras Falkenhanas teigė, kad prūsai vietovę vadino Romuva.[1]

Po 1260–1274 m. Didžiojo prūsų sukilimo senovės prūsų genties notangų Romuvos šventovės vietoje kryžiuočiai pastatė pilį, aplink ją kūrėsi miestas. 1312 m. Karlas fon Tryras pastatė tvirtovę, kurią iš visų pusių supo vanduo. Magdeburgo teisės suteiktos 1313 m., pradėjus statyti gotikinio stiliaus evangelikų liuteronų Šv. Jurgio bažnyčią. Kulmo teisės suteiktos 1335 m. 1347 m. miestą sugriovė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. XVI–XVII a. gyvenvietė išsiplėtė už tvirtovės sienų.

1807 m. birželio 14 d. ties Frydlandu, prie Alnos upės įvyko Frydlando mūšis, kuriame 80 000 prancūzų, vadovaujamų Napoleono maršalo M. Nėjaus, sutriuškino 60 000 rusų generolo L. A. G. Benigseno armiją.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Frydlando apskrities (nuo 1927 m. Barštyno apskritis) miestas.[2]

1924 m. pastatyta pirmoji Rytų Prūsijoje hidroelektrinė, veikianti iki šiol. Antrajame pasauliniame kare miestelis ne kartą nukentėjo nuo aviacijos antskrydžių ir bombardavimų, 1945 m. sausio mėn. miestelyje ir greta jo vyko nuožmūs mūšiai, apie kuriuos primena net 13 tarybinių karių kapinių Pravdinsko apylinkėse. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio padalijimo“ tapo rajono centru, o kitu įsaku pavadintas Pravdinsku.

Miestas labai apgriautas per Antrojo pasaulinio karo mūšius ir po jo sovietinių kolonistų. Išliko tik dalis senamiesčio. 1360 m. baigta statyti bažnyčia 1991 m. paversta cerkve. Į pietvakarius nuo Frydlando, netoli hidroelektrinės užtvankos išlikęs notangų piliakalnis, ant kurio vokiečiai buvo įrengę kapines, jos minimos nuo 1584 m. Išlikusi dalis vadinamojo Patrimpo kalno, ant kurio buvusi notangų alkavietė, stovi paminklas 1807 m. mūšiui atminti.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m. Frydlando apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Frydlando rajonas TSRS
1946–2008 m. Pravdinsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Pravdinsko miesto gyvenvietė
Pravdinsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai redaguoti

XVI a. – XVII a. Frydlando, priklausančio Mažajai Lietuvai, apylinkių gyventojų daugumą sudarė prūsai ir lietuvininkai; iki XVIII a. prūsams baigus vokietėti arba lietuvėti, daugumą sudarė lietuvininkai, vėliau daugėjo vokiečių.

1945 m. didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatų PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547-1169-C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau 1948 m. pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

 
 
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2010 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1910 m.[4] 1933 m. 1939 m.sur.[5]
3 296 3 366 2 609 3 027 4 323 4 410
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. 2010 m.sur.[6]
2 700 4 100 4 143 4 480 4 439 4 323


Žymūs žmonės redaguoti

Netoli Frydlando, Bambliuose, 1536 m. gimė Jonas Bretkūnas.

Ekonomika redaguoti

Miestelio pramonė perdirba 14 rajono žemės ūkio įmonių produkciją, veikia sviesto ir sūrių gamykla.

Literatūra redaguoti

  • Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. – 427 p.: iliustr., p. 253–255. ISBN 5-417-00367-0
  • Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. – [fotoalbumas], Vilnius, IN VIA, 2008. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9984-2-6

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje“. Vilnius, „Mintis“, 1990. – psl. 253.
  2. ↑ Frydlandas GenWiki
  3. ↑ Friedland(parengė Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-04-01).
  4. ↑ Frydlando apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  5. ↑ Frydlando apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  6. ↑ Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ «Статистика России», 2011.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Frydlandas&oldid=7238486"