Stalupėnai
Stalupėnai (vok. Stallupönen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Ebenrode; nuo 1946 m. Nesterovas, rus. Нестеров) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietryčių dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, 140 km nuo Kaliningrado. Nesterovo rajono centras. Yra Stalupėnų geležinkelio stotis.
Stalupėnai rus. Нестеров vok. Stallupönen | |
---|---|
Miesto centras | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nesterovo rajonas |
Įkūrimo data | 1539 m. |
Gyventojų | 3 937 |
Plotas | 8 km² |
Tankumas | 492 žm./km² |
Altitudė | 65 m |
Vikiteka | Stalupėnai |
Etimologija
redaguotiAnt Stalės upelio kranto yra buvęs lietuvių aukojamasis akmens stalas,[1] pagal kurį ir pavadinta vietovė. Net ir užėjus sovietų valdžiai miesto herbe yra išlikęs stalo leitmotyvas.
Istorija
redaguotiSena prūsų gyvenvietė. 1539 m. gavo turgaus teisę, 1585 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Stalupėnai buvo miestas, veikė Stalupėnų apskritis, čia nutiestas Prūsijos Ostbanas.[2] 1938 m. nacių valdžia baltišką suvokietintą vietovardį Stallupönen pakeitė į vok. Ebenrode. Po II pasaulinio karo kraštą okupavę sovietai 1946 m. miestą pervadino TSRS pulkininko S. Nesterovo (1906–1944), žuvusio apylinkėse, garbei.
Lietuviai
redaguoti1740–1743 m. čia kantoriumi dirbo Kristijonas Donelaitis. Stalupėnuose įvyko pirmoji Jurgio Zauerveino pažintis su vietos lietuvninkais. Nuo 1889 m. čia kunigavo kraštotyrininkas ir kalbininkas Frydrichas Karolis Mažeika. Iš Stalupėnų kilęs lietuvių kilmės vokiečių literatūros tyrinėtojas ir filosofas Klausas Tevelaitis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 131
- ↑ Stołupiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 368 psl. (lenk.)