Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010)[1].

Čečėnijos Respublika
Чеченская Республика
Нохчийн Республика
Čečėnijos vėliava Čečėnijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Šiaurės Kaukazo
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Administracinis centras Groznas
Oficialios kalbos rusų kalba, čečėnų kalba
Prezidentas Ramzanas Kadyrovas
Vyriausybės pirmininkas Muslimas Chučijevas
Gyventojų (2018) 1 436 981 (33)
Plotas 17 300 km² (80)
  - vandens % labai nedidelis %
Tankumas (2018) 83 žm./km²
Vikiteka Čečėnijos RespublikaVikiteka

Istorija

redaguoti

Rusijoje įvykus revoliucijai, 1920 m. buvo sudaryta Čečėnų nacionalinė apygarda Rusijos TFSR sudėtyje. 1922 m. apygarda buvo pertvarkyta į autonominę sritį. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. 1944 m. čečėnai buvo deportuoti į Vidurinę Aziją. Europos Parlamentas vertina sovietų politiką čečėnų atžvilgiu kaip genocidą[2]. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos Rusija ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. 1992 m. čečėnai nesutiko pasirašyti federalinės sutarties su Rusija, bet derybos dėl pasirašymo tęsėsi iki 1994 m[3]. Tik 1994 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprendė pradėti karą ir atstatyti federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 2 metus. 1996 m. Rusijos ir Čečėnijos atstovai pasirašė Chasaviurto sutartis, pagal kurias Rusija išvedė savo kariuomenę iš Čečėnijos. Po Antrojo Čečėnijos karo Čečėnija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudėtį. 2003 m. priimta dabartinė Čečėnijos Respublikos konstitucija.

Ginkluotas konfliktas su Rusija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Ičkerijos-Rusijos konfliktas.

Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Dalinamas į Pirmajį ir Antrąjį karus.

 
žemėlapis

Gyventojai

redaguoti

Pagal 2010 m. duomenis, Čečėnijoje buvo 1 268 989 gyventojų[1]. Pagal 2010 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 95,3 % populiacijos. Rusai sudarė 1,9 %, kumykai – 1,0 %, ingušai – 0,1 % gyventojų[1].

Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):

  1. Groznas
  2. Šali
  3. Urus Martanas
  4. Gudermesas
  5. Argunas
  6. Kurčialojus
  7. Ačchoj Martanas

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 „Rostato“. Suarchyvuotas originalas (XLS) 2020-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-06-02.
  2. http://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html
  3. „Čečėnijos karai“.

Nuorodos

redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas