Kalmukija

Kalmukijos Respublika
Республика Калмыкия
Хальмг Таңһч
Flag of Kalmykia.svg Coat of Arms of Kalmykia.svg
Map of Russia - Kalmykia.svg
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pietų federalinė apygarda
Administracinis centras Elista
Rajonai 13
Oficialios kalbos rusų, kalmukų
Gyventojų (2021) 269 984 (80)[1]
Plotas 74 731 km² (42)
Tankumas (2021) 3,61 žm./km²
ISO 3166-2 RU-KL
Commons-logo.svg Vikiteka Kalmukijos Respublika

Kalmukijos Respublika (kalm. Хальмг Таңһч, rus. Калмыкия) – Rusijos Federacijos respublika, priklauso Pietų federalinei apygardai. Sostinė – Elista.

Kalmukijos žemėlapis
Saigos Kalmukijos stepėse
Čioja budistų šventykla Iki Čonose

Ribojasi su Stavropolio kraštu, Dagestano respublika, Volgogrado sritimi, Astrachanės sritimi ir Rostovo sritimi, bei prieina prie Kaspijos jūros.

Sudaryta 1920 m. lapkričio 4 d. kaip Kalmukijos autonominė sritis Stavropolio krašto sudėtyje, 1935 m. tapo Kalmukijos ATSR (1944–1957 m. panaikinta, prijungiant prie Astrachanės srities, bet paskui atkurta). Nuo 1990 m. – federacinė respublika.

GeografijaKeisti

Kalmukija yra iš labiausiai į pietryčius nutolusių subjektų Europinėje Rusijos dalyje. Ilgis iš šiaurės į pietus yra 448 km, o iš vakarų į rytus – 423 km.

Kraštas yra Pakaspijo žemumos vakaruose (žemiausias taškas – 28 m žemiau jūros lygio). Pietuose eina Kumos–Manyčiaus įduba, o vakaruose kyla Jergenių aukštumos (iki 222 m, Šaredo k.). Pietryčiuose Kalmukija siekia Kaspijos jūrą.

Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra -5–8 °C, liepos +23–26 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta 170–400 mm kritulių.[2]

Upės vasarą išdžiūsta; upių, ištekančių iš Jergenių aukštumos, deltose susidarę ežerai. Šiaurės rytuose (prie Cagan Amano) Kalmukija siekia Volgą. Pietvakariuose teka Kuma, pietuose – Vakarų Manyčius. Yra seklių druskingų ežerų (Manyčiaus Gudilo ežeras, Sarpos ežeras, Sostinskio ežerai, Cagančako ežeras).

Didžioji Kalmukijos dalis yra pusdykumių zonoje; šiaurėje – stepės. Sarpos žemumoje auga kiečiai, ašuotės, druskės, Jergenių aukštumos daubose – karklai, guobos, drebulės, pietuose – varpinės žolės, krūmai. Veisiasi vilkai, saigos, korsakai, šeškai, įvairūs graužikai, ereliai, kurapkos, einiai. Įsteigtas Juodųjų žemių rezervatas.[3]

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtis (2010 m.):[4]

Kalmukija yra vienintelis regionas Europoje, kur vyrauja budizmas.

MiestaiKeisti

Respublikoje yra 3 miestai (pažymėti tiesiu šriftu). Didžiausios gyvenvietės (2010 m.):

IstorijaKeisti

Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys
Pagrindinis straipsnis – Kalmukai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 187 psl.
  3. Kalmukija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года Archyvuota kopija 2020-05-01 iš Wayback Machine projekto.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas