Uralo federalinė apygarda

Uralo federalinė apygarda (rus. Ура́льский федера́льный о́круг) – viena iš aštuonių Rusijos federacijos federalinių apygardų.

Uralo federalinė apygarda
Ура́льский федера́льный о́круг
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Administracinis centras Jekaterinburgas
Subjektai 6
Oficialios kalbos rusų kalba
Įkūrimo data 2000 m. gegužės 13 d.
Atstovas Vladimiras Jakuševas
Gyventojų (2022) 12 294 961
Plotas 1 818 497 km²
Tankumas (2022) 7 žm./km²

Įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu.[1] Nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Rusijos federacijos prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Jakuševas (Владимир Владимирович Якушев).

Geografija redaguoti

Uralo federalinės apygardos ribos eidamos per Uralo kalnus, vietomis dalinai apima ir vakarines šios kalnų grandinės dalis priskiriamas Europos žemyno šiaurės vakarams. O pagrindinė dalis yra Azijos žemyno šiaurės vakaruose – apima Uralo kalnų visą rytų regioną ir Vakarų Sibiro lygumą. Jos plotas – 1 818 497 km².

Šiaurėje išeina prie Karos jūros, pietuose ribojasi su Kazachstanu, pietvakariuose su Pavolgio federaline apygarda, šiaurvakariuose su Šiaurės Vakarų federaline apygarda, rytuose su Sibiro federaline apygarda.

Apygardos teritorija sudaro 10,62 % Rusijos Federacijos teritorijos. 2022 m. sausio 1 d. gyveno 12 294 961 gyventojas. Administracinis centras ir stambiausias miestas – Jekaterinburgas.[1]

Administracinis suskirstymas redaguoti

Uralo federalinė apygarda užima keturias Rusijos Federacijos sritis ir dvi autonomines apygardas:[2]

 
# Vėliava Herbas Federacijos subjektas Administracinis centras Plotas km² Žmonių skaičius
2022 m.
Žemėlapis
1     Kurgano sritis Kurganas 71 488 805 510  
2     Sverdlovsko sritis Jekaterinburgas 194 307 4 264 340  
3     Tiumenės sritis Tiumenė 1 464 173 3 806 505  
4     Chantų-Mansių autonominė apygarda Chanty Mansijskas 534 801 1 702 240  
5     Čeliabinsko sritis Čeliabinskas 88 529 3 418 606  
6     Jamalo Nencų autonominė apygarda Salechardas 769 250 552 117  
Uralo federalinė apygarda Jekaterinburgas 1 818 497 km² 12 294 961  

Didžiausi miestai redaguoti

 
Jekaterinburgas
 
Čeliabinskas
 
Tiumenė
  1. Jekaterinburgas (Екатеринбург) – 1 493 600 (2022 m.)
  2. Čeliabinskas (Челябинск) – 1 179 288 (2022 m.)
  3. Tiumenė (Тюмень) – 828 600 (2022 m.)
  4. Magnitogorskas (Магнитогорск) – 413 253 (2020 m.)
  5. Surgutas (Сургут) – 395 900 (2022 m.)
  6. Žemutinis Tagilas (Нижний Тагил) – 344 656 (2021 m.)
  7. Kurganas (Курган) – 304 727 (2022 m.)
  8. Nižnevartovskas (Нижневартовск) – 278 725 (2021 m.)
  9. Uralo Kamenskas (Каменск-Уральский) – 163 990 (2021 m.)
  10. Zlatoustas (Златоуст) – 163 919 (2020 m.)
  11. Miasas (Миасс) – 151 472 (2020 m.)
  12. Kopeiskas (Копейск) – 147 634 (2020 m)
  13. Neftejuganskas (Нефтеюганск) – 128 159 (2021 m)
  14. Pervouralskas (Первоуральск) – 119 365 (2021 m.)
  15. Naujasis Urengojus (Новый Уренгой) – 118 115 (2021 m.)
  16. Nojabrskas (Ноябрьск) – 108 376 (2021 m.)
  17. Chanty Mansijskas (Ханты-Мансийск) – 105 995 (2022 m.)
  18. Tobolskas (Тобольск) – 98 772 (2021 m.)
  19. Serovas (Серов) – 95 141 (2021 m.)

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

 
Uralo federalinės apygardos tautinė sudėtis
  1. rusai (82,74 %)
  2. totoriai (5,14 %)
  3. ukrainiečiai (2,87 %)
  4. baškirai (2,15 %)
  5. vokiečiai (0,65 %)
  6. baltarusiai (0,64 %)
  7. kazachai (0,6 %)
  8. nenurodę tautybės (0,56 %)
  9. azerbaidžaniečiai (0,54 %)
  10. čiuvašai (0,43 %)
  11. mariai (0,35 %)
  12. mordviai (0,31 %)
  13. armėnai (0,3 %)
  14. udmurtai (0,24 %)
  15. nencai (0,23 %)

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 tass.ru / Как менялось расположение центров федеральных округов России; Юрий Смитюк TASS | Nuorodos data: 10 декабря 2018
  2. vokrugsveta.ru / Федеральный округ; Vokrug sveta | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas