Belgorodo sritis
| Belgorodo sritis Белгородская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Centro-Juodžemio | ||||||
| Administracinis centras | Belgorodas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Viačeslavas Gladkovas | ||||||
| Gyventojų | 1 549 151 (30) | ||||||
| Plotas | 27 134 km² (67) | ||||||
| - vandens % | 0,07 % | ||||||
| Tankumas | 57 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-BEL | ||||||
 Vikiteka |
Belgorodo sritis | ||||||
Belgorodo sritis – sritis Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.
IstorijaKeisti
GeografijaKeisti
Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuolynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos[1].
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
Tautinė sudėtis pagal 2010 m. surašymą:
- rusai – 94,4 %
- ukrainiečiai – 2,8 %
- armėnai – 0,5 %
- turkai – 0,3 %
- azerbaidžaniečiai – 0,3 %
- ir kt.
MiestaiKeisti
Didžiausi miestai 2020 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
- Belgorodas – 394,14
- Senasis Oskolas – 223,92
- Gubkinas – 86,22
- Šebekinas – 40,87
- Aleksejevka – 37,81
- Valuikai – 34,15
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55
