Primorės kraštas

Primorės kraštas (rus. Приморский край), arba Primorė (Приморье) – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Jis yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos pietinėje dalyje, prie Japonijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Chabarovsko kraštu, vakaruose – su Kinija, pietvakariuose – su Šiaurės Korėja. Administracinis centras – Vladivostokas.

Primorės kraštas
Приморский край
Primorės krašto vėliava Primorės krašto herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+11)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Tolimųjų Rytų
Administracinis centras Vladivostokas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Sergėjus Darkinas
Gyventojų (2008) 1 995 800 (26)
Plotas 165 900 km² (23)
  - vandens % 1,9 %
Tankumas (2008) 12 žm./km²
Vikiteka Primorės kraštasVikiteka
Nachodkos miestas ir uostas
Sichote Alinio kalnai pavasarį
Chankos ežero pakrantė

Geografija redaguoti

Reljefas redaguoti

Centrine krašto dalimi driekiasi Sichote Alinio kalnai (įeinantys į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą); aukščiausia viršukalnė – Anikas (1855 m.) Pietvakariuose plyti Chankos ežero žemuma.

Klimatas redaguoti

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Vasaros šiltos ir drėgnos, vyrauja oro masės nuo vandenyno, tuo tarpu žiemos šaltos ir sausos, nes vyrauja žemyninės oro masės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12-27 °C, liepos 14-21 °C. Metinis kritulių kiekis 600–900 mm. Dažni taifūnai.[1]

Vandenys, augmenija redaguoti

Svarbiausia upė – Usūris (Amūro baseinas). Telkšo didelis Chankos ežeras. Apie 70 % krašto dengia mandžūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai. Gamta saugoma 5 rezervatuose: Sichote Alinio, Lazovo, Usūrio, Kedrų Daubos ir Tolimųjų Rytų.

Gyventojai redaguoti

Dauguma kašto gyventojų susitelkę pietuose, tuo tarpu centrinė ir šiaurinė dalis apgyvendinta retai.

Tautinė sudėtis:

Taip pat yra senųjų Primorės gyventojų udegėjų, buriatų.

Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas