Darkiemis
- Apie miestą Čeliabinsko srityje žr. Oziorskas (Čeliabinskas).
Darkiemis arba Oziorskas (rus. Озёрск, vok. Darkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp) – miestas Rusijoje, Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras.[1][2] Per miestą teka viena Priegliaus ištakų Angrapė.
| Darkiemis rus. Озёрск vok. Darkehmen | |
|---|---|
.png)
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Įkūrimo data | 1539 |
| Gyventojų | 3 816 |
| Plotas | 12 km² |
| Tankumas | 318 žm./km² |
| Pašto kodas | 238120 |
| Tel. kodas | +7 40142 |
 Vikiteka |
Darkiemis |
Istorija redaguoti
Darkiemio apylinkėse rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario gyvenvietės (Cedmaro gyvenvietės) – iš neolito laikotarpio. Nadruvių gyvenvietė kūrėsi prie jų pilies. Jas abi kryžiuočiams sunaikinus, nuo 1338 m. netoliese kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė.
Pirmą kartą Mažosios Lietuvos gyvenvietė Darkiemis (Dargekeym) minimas 1539 m., 1557 m. minimas Darkiem. Miestas plėtėsi 1724 m. pastačius tiltą per Ungurą ir vandens malūną. Per didžiąją vokiečių kolonizaciją 1725 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Kulmo teisę. Šalia atstatyto Senojo nadruvių Darkiemio, kuriame gyveno beveik vieni lietuvninkai, suplanuotas Naujasis Darkiemis – čia kūrėsi daugiausia vokiečiai. 1615 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji perstatyta 1752 m. ir 1842 m., sovietinės okupacijos metais suniokota.[3]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Vėdarų valsčiaus, nuo 1818 m. Darkiemio apskrities administracinis centras.[4][5] Priklausė Darkiemio parapijai.[6]
1938 m. naciai miestą pervadino Angerapp. Per Antrąjį pasaulinį karą apie 1/3 miesto sugriauta, 1945 m. užimtas TSRS kariuomenės. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai, 1946 m. balandžio 7–rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono centras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Darkiemio apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Darkiemio rajonas | TSRS |
| 1946–2008 m. | Oziorsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Oziorsko miesto gyvenvietė Oziorsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Ekonomika redaguoti
Nuo XIX a. vidurio mieste veikė 3 spaustuvės, geležies liejykla, mašinų dirbtuvės, dideli vandens malūnai, elektros lentpjūvė. 1880 m. prie malūno užtvankos pastatyta nedidelė hidroelektrinė, o miestelis tapo pirmuoju Rytų Prūsijos miestu, kurio gatves 1886 m. apšvietė elektra. 2000 m. hidroelektrinė vėl pradėjo veikti.
Mieste gyvuoja spausdintinių plokščių, automobilių žvakių gamyba, maisto (sviestas, sūris) pramonė.[7]
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1725 m. | 1754 m. | 1759 m. | 1763 m. | 1782 m. | 1802 m. | 1806 m. | 1815 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 742 | 1 000 | 778 | 1 072 | 1 600 | 1 735 | 1 756 | 1 724 | ||
| 1818 m. | 1843 m. | 1846 m. | 1849 m. | 1852 m. | 1855 m. | 1858 m. | 1863 m. | ||
| 1 740 | 2 242 | 2 296 | 2 212 | 2 420 | 2 551 | 2 703 | 2 820 | ||
| 1867 m. | 1875 m. | 1885 m. | 1895 m. | 1900 m. | 1907 m. | 1910 m.[8] | 1913 m. | ||
| 3 081 | 2 924 | 3 017 | 3 542 | 3 534 | 3 558 | 3 514 | 3 533 | ||
| 1925 m. | 1933 m. | 1939 m.[9] | 2002 m. | 2008 m. | 2010 m. | - | - | ||
| 3 375 | 3 652 | 4 336 | 5 801 | 5 151 | 4 740 | - | - | ||
| |||||||||
Lietuviai redaguoti
Oficialios statistikos duomenimis, 1825 tik 15 % Darkiemio apylinkių gyventojų priskirti lietuviams. Paskutinės pamaldos lietuvių kalba laikytos 1890 m.[10]
Literatūra redaguoti
- Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., Mintis, 1990. – 427 p.: iliustr., p. 236–238. ISBN 5-417-00367-0
- Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. Fotoalbumas, V., IN VIA, 2008. 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9984-2-6
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Vilius Pėteraitis. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
- ↑ Darkiemis GenWiki
- ↑ Vėdarai GenWiki
- ↑ Jürgen Schlusnus, Darkehmen
- ↑ Mindaugas Pažemys. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
- ↑ Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ Martynas Purvinas, Vytautas Šilas. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.