Irkutsko sritis (rus. Иркутская область) – Rusijos sritis, esanti pietryčių Sibire, Angaros, Lenos ir Žemutinės Tunguskos baseinuose. Srities teritorija – 767 900 km². Administracinis srities centras – Irkutskas.

Irkutsko sritis
Иркутская область
Irkutsko srities vėliava Irkutsko srities herbas
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas Rytų Sibiras
Administracinis centras Irkutskas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Aleksandras Tišaninas
Gyventojų (2005) 2 545 300 (21)
Plotas 767 900 km² (5)
  - vandens % 2,9 %
Tankumas (2005) 3,31 žm./km²
Vikiteka Irkutsko sritisVikiteka

Į sudėtį anksčiau įėjo Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda. 2008 m. ji panaikinta.

Geografija redaguoti

Sritis išsidėsčiusi Rytų Sibire. Šiaurės vakarinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis su Angaros kalvagūbriu. Pietuose iškilę Sajanų kalnai, Baikalo ežero pakrantėje – Pamario ir Baikalo kalnagūbriai. Rytuose siekia Stano kalnagūbrį ir Patomo kalnyną. Aukštis – iki 3000 m.

Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -15 °C pietuose iki -33 °C šiaurėje, liepos temperatūra +17-19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 400 mm. Paplitęs amžinas įšalas.

Irkutsko srities upės priklauso Jenisiejaus baseinui (Angara, Žemutinė Tunguska, Čuna, Oka) ir Lenos baseinui (Lena, Vitimas, Kirenga). Srityje telkšo giliausias pasaulyje ir antrasis pagal dydį Rusijoje ežeras – Baikalas.

Tris ketvirtadalius srities ploto dengia miškai, sudaryti iš pušų, maumedžių, kedrų, eglių, kėnių. Pietuose vietomis yra išlikę stepių. Kalnuose auga kedrų giraitės ir kalnų tundra.[1]

Gyventojai redaguoti

Irkutsko srityje gyvena 2 770 000 gyventojų. 79,6 % jų gyvena miestuose, 20,4 % – kaimuose. Vidutinis tankumas – 3,5 žm./km², o visoje Rusijoje šis rodiklis siekia 8,7 žm./km².

Tautinė sudėtis redaguoti

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą (be Ust Ordos Buriatų a. a.):

2002 m. srityje gyveno 1669 lietuviai.

Miestai redaguoti

 
Irkutsko sritis. Baikalas

Didžiausi miestai 2005 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 172–173


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas