Vilniaus geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°40′12″š. pl. 25°17′05″r. ilg. / 54.6699°š. pl. 25.2847°r. ilg. / 54.6699; 25.2847

Vilniaus geležinkelio stotis

Stoties kompleksas 2020 m.

Adresas

Geležinkelio g. 16, Vilnius 02100

Atidaryta

1862 m.

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

Paaiškinimai

km

↑ KENA ↑

← ŠVENČIONĖLIAI ←

NAUJOJI VILNIA

→ VALČIŪNAI →

4,2

Kirtimai

Pavilnys

1,0

5,0

Oro uostas

VILNIUS

4,3

9,0

→ VALČIŪNAI →

PANERIAI

Pušynas

3,2

3,1

Vokė

↓ LENTVARIS ↓

Vilniaus geležinkelio stotis – stotis Lietuvos rytuose, Vilniaus senamiesčio pietiniame pakraštyje. Geležinkelio mazgas, svarbiausia Lietuvos geležinkelio stotis. Stotis priklauso aukščiausiajai klasei,^[1] yra kasos, prekybos kioskai. Važiuoja traukiniai į Klaipėdą, Kauną, Krokuvą, Trakus, Turmantą, Keną, Jašiūnus, Marcinkonis.^[2]

Vilniaus prekinė geležinkelio stotis yra už 1,5 km į vakarus nuo keleivinės stoties. Vykdomi įvairių rūšių krovinių krovos darbai, krovinių sandėliavimas, forminimas muitinės sandėliuose, muitinės tarpininkavimas, laikinas sandėliavimas, perkrovimas importo eksporto terminaluose. Stotyje teikiamos šios paslaugos: krovinių sandėliavimas, pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas, muitinės sandėlio paslaugos, importo ir eksporto terminalo paslaugos, logistikos paslaugos, krovinių ekspedijavimas, muitinės dokumentų forminimas, važtos dokumentų rengimas, atstovavimas muitinėje.

Stoties rūmai – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 45190). Tai architektūros paminklas, pasižymi aiškia klasicistine kompozicija, būdingu geležinkelio stotims erdviu interjero sprendimu. Suporintos kolonų eilės akivaizdžiai siejasi su barokine Vilniaus architektūra. Interjeras dekoruotas lipdyba, kolonomis ir kitais istorinei architektūrai būdingais elementais.^[3]

Istorija redaguoti

Pastatyta 1853–1862 m. plečiant geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva pagal tipinį to meto projektą. 1859 m. prancūzų architektas Pirelis suprojektavo Vilniaus stoties I klasės rūmus. 1860 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus stotį pasiekė pirmasis traukinys – jis atvyko iš Daugpilio pusės ir buvo iškilmingai priimtas. 1861 m. pastatyti dviejų aukštų istorizmo architektūros stiliaus keleivių rūmai, kurie šiek tiek skyrėsi nuo projekto. Pati stotis atidaryta 1862 m.,^[4] tai buvo I klasės geležinkelio stotis.^[5] Reguliarus traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį atidarytas 1862 m. kovo 15 d., o į Varšuvą – 1862 m. gruodžio 15 d. Vilniaus geležinkelio stotis 1882 m. buvo suskirstyta į keleivių ir prekių stotis, kurios atliko skirtingas funkcijas.^[6]

Apie 1885 m. dalis stoties tarnavo ir Polesės geležinkelio reikmėms – ji buvo vadinama Vilniaus II geležinkelio stotimi.^[7] XIX a. pabaigoje šalia stoties pastatyta geležinkelininkų technikos mokykla, buvusi dabartinės autobusų stoties vietoje. 1905 m. birželio 1 d. keleivių stotis atidaryta po rekonstrukcijos. 1915 m. spalio 2 d. Vilniaus miestą ir stotį be kovos užėmė Vokietijos kaizerinė kariuomenė, kuri čia išbuvo iki I pasaulinio karo pabaigos, kol 1919 m. sausio 4 d. iš geležinkelio stoties išvyko paskutiniai vokiečių kariuomenės ešelonai.^[8] XX a. tarpukariu šalia pagrindinio stoties pastato, dabartinio automobilių žiedo vietoje įrengta didelė aikštė su gėlynais.

Stotis nukentėjo II pasaulinio karo metais, bet nebuvo nugriauta, nors 1945 m. sausio 12 d. stotyje nuaidėjo milžiniškas sprogimas, sulyginęs su žeme ne vieną pastatą. Baigiantis karui ir jau pasitraukus vokiečiams, iš Tiraspolio atvyko krovininis ešelonas, gabenęs šaudmenis į Zoknių aerodromą. Traukinys pastatytas Kirtimų stotyje, bet leidžiantis nuo kalno nesuveikė garvežio stabdžiai ir į Vilniaus keleivinę stotį sąstatas atlėkė 60 kilometrų per valandą greičiu. Traukinys su sprogmenimis stotyje atsitrenkė į čia važiavusį manevrinį traukinį – avarijos metu įvyko didžiulis sprogimas, kurio metu nukentėjo stotis ir aplinkiniai pastatai.^[9]

Sprogimo metu apgadinta senoji stotis perstatyta 1950 m. (architektas Piotras Ašastinas). Pirmoji interjero rekonstrukcija vykdyta 1965 m. (architektas Romualdas Šilinskas). 1995 m. pavasarį pradėta rūmų rekonstrukcija – po jos kairysis rūmų sparnas atidarytas 1997 m. vasarą, dešinysis – 1999 m., o centrinės dalies rūsyje įrengti sanitariniai mazgai, nedidelis prekybos centras.^[10] 2011 m. stoties pastate įkurtas Geležinkelių muziejus.^[11]

Stoties rūmai 1870–1880 m.
XIX a. stoties aikštė
1915 m. atvirukas su stotimi
Stoties vaizdas iš lėktuvo 1917 m. (matoma ir stoties aikštė)

Maršrutai redaguoti

Firminis traukinys „Jantar“: Maskva – Kaunas – Karaliaučius (Rusija), geležinkelio „koridorius“ (įlaipinimas negalimas)
Vilnius – Šiauliai – Klaipėda
Vilnius – Varėna – Marcinkonys (atšaka į Gardiną (Baltarusija), 2004 m. nutrauktas)
Vilnius – Ignalina – Turmantas
Vilnius – Minskas (Baltarusija) – Maskva (Rusija)
Vilnius – Daugpilis – Sankt Peterburgas (2015 m. nutrauktas)
Naujoji Vilnia – Vilnius – Kaunas
Naujoji Vilnia – Vilnius – Trakai
Vilnius – Naujoji Vilnia – Kena
Vilnius – Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Galerija redaguoti

Pastato fasadas, 2022 m.
Maketas
Stotis 2009 m.
Peronai
Keleivinis traukinys perone
Traukinys į Trakus
Stotis iš tolo, 2023 m.

Šaltiniai redaguoti

↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49
↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Vilnius. (Stops.lt)
↑ Vilniaus geležinkelio stotis. Autc.lt (tikrinta 2023-08-20).
↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
↑ Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
↑ Geležinkelio stotis. Vilniusgo.lt (tikrinta 2023-09-13).
↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 14
↑ Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. Lietuvos istorija (paaugusių žmonių knyga): III dalis. – Vilnius, Baltų lankų vadovėliai, 2021. // psl. 67
↑ Andrejus Žukovskis. Stoties istoriją gaubia paslaptingas sprogimas. 2013-03-24, Diena.lt (tikrinta 2023-09-13).
↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 48
↑ Geležinkelių muziejus įsikūrė Vilniaus geležinkelio stotyje (Foto) 2011-05-26, Tv3.lt (tikrinta 2023-08-04).

[1] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49

[2] Traukinių išvykimai iš stotelės Vilnius. (Stops.lt)

[3] Vilniaus geležinkelio stotis. Autc.lt (tikrinta 2023-08-20).

[4] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[5] Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44

[6] Geležinkelio stotis. Vilniusgo.lt (tikrinta 2023-09-13).

[7] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 14

[8] Alfredas Bumblauskas, Mangirdas Bumblauskas. Lietuvos istorija (paaugusių žmonių knyga): III dalis. – Vilnius, Baltų lankų vadovėliai, 2021. // psl. 67

[9] Andrejus Žukovskis. Stoties istoriją gaubia paslaptingas sprogimas. 2013-03-24, Diena.lt (tikrinta 2023-09-13).

[10] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 48

[11] Geležinkelių muziejus įsikūrė Vilniaus geležinkelio stotyje (Foto) 2011-05-26, Tv3.lt (tikrinta 2023-08-04).

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]