Gerardas Bajoras
Gerardas Bajoras (1928 m. vasario 29 d. Grūbose, Panemunio valsčius – 1991 m. kovo 18 d. Vilnius) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
1947 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą (VU). Pašauktas į karinę tarnybą Leningrado karinėje jūrų akademijoje įgijo lakų – dažų inžinieriaus specialybę. 1960–1961 m. stažavosi ir skaitė paskaitas Leuna Mesburgo (VDR) aukštojoje chemijos mokykloje [1]. 1962–1965 m. mokėsi Leningrado tarybos technologijos instituto aspirantūroje, apgynė disertaciją „Poliamidų modifikavimas nesočiaisiais aldehidais“, chemijos mokslų kandidatas. 1967–1968 m. stažavosi Tokijo universitete.[2] 1987 m. chemijos mokslų daktaras.
1954 m. TSRS karinio jūrų laivyno inžinierius chemikas Vladivostoke. 1957 m. demobilizuotas, dirbo projektavimo-konstravimo biure Vilniuje. Nuo 1958 m. VU dėstytojas. 1961 m. SSKP narys. 1961 m. VU vyr. dėstytojas, 1969 m. docentas, 1990 m. profesorius. 1967–1977 m., 1988–1991 m. Polimerų katedros vedėjas, 1987–1991 m. Chemijos fakulteto dekanas.
Mokslinė veikla redaguoti
Tyrė vandenyje tirpstančių polimerų sintezę, kai kurių monomerų radikalinę polimerizaciją, sintetinių dervų modifikavimą. Paskelbė apie 170 mokslinių darbų, 19 išradimų ir 4 mokymo priemonių bendraautoris [3].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gerardas Bajoras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 166
- ↑ R. Makuška. Profesorius Gerardas Bajoras[neveikianti nuoroda]
- ↑ Gerardas Bajoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 460 psl.