Atverti pagrindinį meniu
Artūras Sakalauskas
Artūras Sakalauskas.jpg
A. Sakalauskas (nuotrauka iš Lietuvos savanorių muziejaus rinkinio)
Gimė 1963 m. spalio 26 d.
Alytus
Mirė 1991 m. rugpjūčio 21 d. (27 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Kapinėse prie Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios
Tautybė lietuvis
Tėvas Pranas Sakalauskas
Motina Genovaitė Sakalauskienė (Letkauskaitė)
Veikla Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris
Išsilavinimas vidurinis techninis
Žinomas (-a) už Žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį 1991 m.
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Artūras SakalauskasVikiteka

Artūras Sakalauskas (1963 m. spalio 26 d. Alytuje1991 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse.

Jo atminimui žūties vietoje pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi, prie kurio kiekvienais metais vyksta atminimo mitingai.[1] Savanoris A. Sakalauskas po mirties yra apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo, Savanorio kariuomenės kūrėjo medaliais.

BiografijaKeisti

A. Sakalauskas gimė 1963 m. Alytuje, Genovaitės Sakalauskienės (Letkauskaitės) ir Prano Sakalausko šeimoje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. 1970-1981 m. mokėsi Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje. A. Sakalauskas bandė stoti į Žemės ūkio akademiją, tačiau pritrūko pusės stojamojo balo, todėl vėliau mokėsi ir baigė 9-ąją profesinę technikos mokyklą, kurioje įgijo metalo apdirbėjo-surinkėjo specialybę.

Šeštojoje ar septintojoje klasėje buvo pastebėtas kartu su dviem klasės draugais klijuojantis trispalves Lietuvos vėliavėles ir lapelius su užrašu „Už laisvą Lietuvą“. Dėl šio poelgio pagal tuometę tvarką jis buvo įtrauktas į Alytaus milicijos nepilnamečių įskaitą.[2] Mėgo sportuoti, lankė rankinio treniruotes sporto mokykloje, vėliau žaidė Alytaus „Varsos“ rankinio komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausį įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir po darbo gamykloje budėdavo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose.

Žūties aplinkybėsKeisti

1991 m. rugpjūčio pučo dienomis A. Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko į Vilnių ir stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo. Rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu A. Sakalauskas žuvo, dar du kiti Alytaus rinktinės savanoriai Juozas Alyta ir Igoris Kvedaravičius buvo sužeisti sovietų sprogstamųjų užtaisų.[2]

A. Sakalausko mokyklos laikų draugas, savanoris I. Kvederavičius, tuo metu kartu budėjęs Vilniuje, prisiminė:[3]

1991 m. rugpjūčio 21 d. budėjimą baigėme apie 18 valandą. Nuėjome pasistiprinti ir grįžome prie Aukščiausios Tarybos rūmų. Buvo tylus gražus vakaras, ir niekas net nenujautė gresiančios nelaimės. Artūras tada pasiūlė nueiti į 1-ą postą. Mes nuėjome. Ten šnekėjomės su tuo metu budėjusiais kariais. Buvo apie pusė vienuolikos vakaro. Pakėlę užtvarą kariai praleido kažkurio deputato automobilį, o paskui jį dideliu greičiu pravažiavo milicijos „uazikai". Iš pradžių nieko nė nesupratom. Tik paskui pamatėm, kad jis nudažytas geltona spalva su mėlynom juostom. Ant jo šonų buvo užrašas „MILICIJA". Kažkuris riktelėjo, kad tai „omonas" ir nuleido užtvarą. Tada mes su Artūru perbėgom į kitą užtvaros pusę ir pradėjom ridenti ant kelio ežius, suvirintus iš storos armatūros ir geležinkelio bėgių. Tada aš Artūrui pasakiau: „Eime, jau baigėme", o jis atsakė, „Tuoj eisime". Aš nuėjau į mūsų pusę padėti ten buvusiems. Tada pasirodė tas „Uazikas". Mes jį sustabdėme ir pareikalavome, kad jo keleiviai išliptų lauk. Ten buvusieji mums nepakluso ir mes pabandėme jėga juos iš ten iškrapštyti. Jie bandė priešintis ir tada prasidėjo susišaudymas.

ĮamžinimasKeisti

A. Sakalauskas palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse šalia pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, 1919 m. žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę Antano Juozapavičiaus. Jo vardu pavadinta gatvė Alytuje, kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta futbolo turnyras, skirtas savanorio A. Sakalausko taurei laimėti. Ant Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos atidengta atminimo lenta. Vilniuje, žūties vietoje, stovi paminklinis akmuo su kryžiumi.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti