Vikipedija

Lietuvos kariuomenė

Lietuvos kariuomenė

Krašto apsaugos ministerijos ženklas
Įkurtos 1918 m. lapkričio 23 d.
Atkurtos 1990 m. balandžio 25 d.
Pajėgų rūšys Sausumos pajėgos
Karinės jūrų pajėgos
Karinės oro pajėgos
Savanorių pajėgos
Spec. operacijų pajėgos
Štabo būstinė Vilnius
Vadovybė
Kariuomenės
vadas 		Gen. Valdemaras Rupšys
Krašto apsaugos
ministras 		Arvydas Anušauskas
Vyriausiasis ginkluotųjų
pajėgų vadas 		Prezidentas Gitanas Nausėda
Žmogiškieji resursai
Amžius 19-45 m.
Mobilizaciniai resursai 915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]),
906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1])
Tinkamų karinei tarnybai 677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]),

743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1])

Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių 		23 556 vyrų (2009 m. duom.[1]),
22 404 moterų (2009 m. duom.[1])
Aktyvus
personalas 		22 861
Finansinės išlaidos
Biudžetas 1,5 mlrd. € (2023)
Proc. nuo BVP 2,52% (2023)
Susiję straipsniai
Istorija LDK kariuomenė
Tarpukario Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenės mūšiai
Kariniai laipsniai Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai


Lietuvos kariuomenės vėliava ir ženklas

Lietuvos kariuomenė – Lietuvos karinė įstaiga, ginkluotosios pajėgos saugančios šalies Nepriklausomybę ir teritoriją.

~1200–1251 m. ir 1261–1795 m. veikusios Lietuvos karinės pajėgos vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“. 1918–1940 m. – Tarpukario Lietuvos kariuomene. 1990 m. balandžio 25 d. atkurta Lietuvos kariuomenė.

Sudaro ~23 tūkst. karių bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 profesionalių karių, 3281 – šauktinių, 5261 – karių-savanorių, 263 – kariūnų (LKA studentų), 2859 – civilių tarnautojų[2].

Istorija Keisti

LDK kariuomenė Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

1918–1940 m. Keisti

Pagrindinis straipsnis – Tarpukario Lietuvos kariuomenė.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė – Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. karinės pajėgos. 1918–1920 m. kovojo už Lietuvos laisvę su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Sudarė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška karine technika.

Atkūrimas (nuo 1990 m.) Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.).

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti šalies suverenitetą. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.

1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos atstatymo akto paskelbimo, Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Vadovybė Keisti

Pagal Konstituciją, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas.

Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Krašto apsaugos ministerija.[3] Ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.[3] Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.[3]

Sudėtis Keisti

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai.
 
Kariuomenės struktūrinė schema (angl.)

Lietuvos kariuomenę sudaro:

Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Sausumos pajėgos Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos sausumos pajėgos.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:

 
MPB „Geležinis vilkas“ kariai pratybų metu
 
Lietuvos karys Afganistane

Karinės oro pajėgos Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės oro pajėgos.
 
Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA Albatros

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan [4], atnaujinta ir modernizuota turima karinė technika – lėktuvai L-39ZA [5], L-410 bei sraigtasparniai Mi-8 [6]. Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką.

Šiuo metu yra modernizuojami KOP radarai. [2] Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.

Karinės jūrų pajėgos Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės jūrų pajėgos.
 
Lietuvos KJP Flyvefisken klasės patruliniai laivai

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:

Karo laivų flotilėje yra 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės [7].

Specialiųjų operacijų pajėgos Keisti

Pagrindinis straipsnis – Specialiųjų operacijų pajėgos.
 
SOP „Žaliukai“

1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP).

SOP sudaro:

Iš SOP padalinių galima suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos, jei policija pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į teroristinius išpuolius.

Kiti padaliniai Keisti

 
Karo policija
 
Lietuvos kariuomenės jungtinis štabas
 
Kariuomenės orkestro autobusas

Personalas Keisti

Kariuomenės struktūrą Seimas kasmet tvirtina įstatymu. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

Metai Bendras ribinis karių skaičius Valstybės tarnautojų skaičius
IŠ VISO Profesinės karo tarnybos karių Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių Kariūnų
Iš viso iš jų:
Generolų ir admirolų Pulkininkų ir jūrų kapitonų Pulkininkų leitenantų ir komandorų Majorų ir komandorų leitenantų
2002 38640 8100 4 30 105 300 5000 25000 540
2003 22030 8100 4 30 105 300 4500 9000 430
2004 19781 7720 7 30 105 300 3681 8000 380 165
2005 19650 7800 8 32 115 310 3500 8000 350 170
2006 18250 7800 8 32 115 310 3210 7000 240 170
2007 17270 7930 8 35 130 360 2600 6500 240 170
2008 16230 8390 10 40 140 375 1600 6000 240 180
2009 15240 8400 10 40 140 380 600 6000 240 180
2010 12650-15200 7700-8400 9 30 130 385 300–600** 4500-6000 150–200 150–180
2011 15720 8420 10 42 140 360 600** 6500 200 200
2012 15750 8450 10 45 150 400 600** 6500 200 200
2013 15250 8450 12 45 150 400 600** 6000 200 200
2014 15300 nuo 7 700 iki 8 500 iki 9 iki 30 iki 123 iki 365 nuo 700 iki 1 000 nuo 4 800 iki 6 300 190 iki 270 200
2015* > 17730 > 9000 < 10 < 40 < 150 < 400 > 1000** > 7500 < 230 < 200

* – planuojami skaičiai;

Tarptautinis bendradarbiavimas Keisti

Lietuva ir NATO Keisti

 
Lietuvos KOP lėktuvas L-39ZA rikiuotėje su NATO oro policijos olandų F-16

2004 m. kovo 1 d. 19–a NATO šalių ratifikavo prisijungimo prie NATO protokolą. NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis pakvietė 7 Vidurio ir Rytų Europos šalis prisijungti prie NATO.

2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl Baltijos oro policijos ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius įsakymu nuo kovo 29 d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone deponavus NATO ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.

Tarptautinės operacijos Keisti

>200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – ES operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.

Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.

Įranga Keisti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.
 
Lietuvos kariuomenės prieštankinės sistemos FGM-148 Javelin

Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir NATO rekomendacijų, nemažai KAM išlaidų skiriama nusipirkti ginklams ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.

Dauguma ginkluotės pirkimų ir atnaujinimų projektų skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti. Nusipirkta prieštankinių sistemų FGM-148 Javelin, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, [[transporto priemonių, lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių.

Bet aprūpinamos ir kitos pajėgos: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 NATO standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti sraigtasparniai. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio radarus ir kt.

Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti NATO veikloje.

Uniformos Keisti

LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu aprangos dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.

Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir ansamblius. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.

Taip pat skaitykite Keisti

Nuorodos Keisti

 
Vikiteka: Lietuvos kariuomenė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ CIA - The World Factbook
  2. ↑ 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [1]
  4. ↑ Transporto lėktuvas „Spartan“ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Karo lakūnai vėl skraidys lėktuvais L-39ZA Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Paieškos ir gelbėjimo darbus vykdys kapitaliai suremontuotas sraigtasparnis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus Archyvuota kopija 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_kariuomenė&oldid=7054665"