Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Lietuvos ginkluotosios pajėgos | |
---|---|
![]() Krašto apsaugos ministerijos ženklas | |
Įkurtos | 1918 m. lapkričio 23 d. |
Atkurtos | 1990 m. balandžio 25 d. |
Pajėgų rūšys | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Štabo būstinė | Vilnius |
Vadovybė | |
Kariuomenės vadas |
Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys |
Krašto apsaugos ministras |
Arvydas Anušauskas |
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas |
Prezidentas Gitanas Nausėda |
Žmogiškieji resursai | |
Amžius | 19-45 m. |
Mobilizaciniai resursai | 915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]), 906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]) |
Tinkamų karinei tarnybai | 677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]), 743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.[1]) |
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
23 556 vyrų (2009 m. duom.[1]), 22 404 moterų (2009 m. duom.[1]) |
Aktyvus personalas |
22 861 |
Finansinės išlaidos | |
Biudžetas | 1,5mlrd. € (2023 m.) |
Proc. nuo BVP | 2,52 proc. (2023 m.) |
Susiję straipsniai | |
Istorija | LDK kariuomenė Tarpukario Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės mūšiai |
Kariniai laipsniai | Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai |
|
Lietuvos ginkluotosios pajėgos – Lietuvos Respublikos karinių pajėgų visuma. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos kariuomenė buvo atkurta 1990 metų balandžio 25 d. Lietuvos valstybės karinės pajėgos, veikusios nuo ~1200 iki 1251 m. ir nuo 1261 iki 1795 m., vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“, o veikusios 1918–1940 m. – „Tarpukario Lietuvos kariuomene“. Šiuo metu Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro 22.861 karių bei tarnautojų (iš jų 11453 – profesinės karo tarnybos karių, 3281 – privalomosios pradinės karo tarnybos karių, 5261 – karių-savanorių, 263 – kariūnų, 2859 – civilių tarnautojų) [2].
IstorijaKeisti
LDK kariuomenėKeisti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m. iki 1263 m. ir nuo 1275 m. iki 1569 m. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.
1918–1940 m.Keisti
Tarpukario Lietuvos kariuomenė – tai pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos, veikusios nuo 1918 iki 1940 m. Vos susikūrusiai Lietuvos kariuomenei jau 1918 – 1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais bei lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota tuo metu pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karine technika.
Atkūrimas (nuo 1990 m.)Keisti
Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo tą nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinant valstybės suverenitetą. Vienas iš skubiausių darbų buvo perimti iš sovietų kariuomenės sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę. Jau 1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos Respublikos atkūrimo akto paskelbimo, Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinės prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams negalioja. Kovo 14 d. nutarimu buvo nutraukta SSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje. SSRS Lietuvos atžvilgiu užėmė priešišką poziciją, skelbė ultimatumus, grasino, o 1990 m. balandį įvedė 76 dienas trukusią ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.
VadovybėKeisti
Pagal Konstituciją vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra Prezidentas. Tiesiogiai krašto apsaugos sistemos planavimu užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.[3] Krašto apsaugos ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.[3] Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.[3]
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sudėtisKeisti
Lietuvos kariuomenę sudaro:
- Reguliariosios pajėgos: kurios susideda iš:
Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.
Sausumos pajėgosKeisti
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:
- Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas;
- Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (KMHB);
- Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
- Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis batalionas;
- Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
- Logistikos batalionas;
- Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“:
- Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (JVIB);
- Juozo Lukšos mokymo centras;
- Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):
- KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
- KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
- KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
- KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
- KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
- KASP Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.
Karinės oro pajėgosKeisti
Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:
- Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
- Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
- Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Zokniuose, Šiaulių raj.
- Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).
Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan [4], atnaujinta ir modernizuota turima karinė technika – lėktuvai L-39ZA [5], L-410 bei sraigtasparniai Mi-8 [6]. Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką.
Šiuo metu yra modernizuojami KOP radarai. [2] Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Karinės jūrų pajėgosKeisti
Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:
- Karo laivų flotilė;
- Kovinių laivų divizionas;
- Priešmininių laivų divizionas;
- Patrulinių laivų divizionas;
- Katerių grandis;
- Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
- Logistikos tarnyba;
- Štabo kuopa;
- Povandeninių veiksmų komanda;
- Mokymo centras;
- Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Karo laivų flotilę šiuo metu sudaro daugiau, nei 10 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 laivas paieškos bei gelbėjimo operacijoms. 2007 metais Lietuvos KJP įsigijo 3 daugiafunkcius Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 metais pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės [7].
Specialiųjų operacijų pajėgosKeisti
Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Oficialiai Specialiosios pajėgos įsteigtos 2002 m., kai atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ). Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginys 2008 m. balandžio 3 d. de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP), kurių pagrindinė paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas. SOP branduolį sudaro:
- Ypatingosios paskirties tarnyba (YPT);
- Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
- Kovinių narų tarnyba (KNT);
- Specialiųjų operacijų grandis (SOG) (pavaldi Specialiųjų operacijų pajėgoms operacijų valdymo lygmeniu).
Specialiųjų operacijų struktūra yra lanksti, iš jo padalinių nesunku suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims ir misijoms. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos tais atvejais, kai teisėtvarkos institucijos neturi reikiamų pajėgumų ar jų neužtenka reaguoti į teroristinius išpuolius.
Kiti padaliniaiKeisti
- Karo policija;
- Logistikos valdyba:
- Judėjimo kontrolės centras;
- Įgulų aptarnavimo tarnyba;
- Karo kartografijos centras;
- Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas;
- Materialinių resursų departamentas;
- Depų tarnyba;
- Mokymų ir doktrinų valdyba:
- Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
- Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla;
- Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras;
- Centrinis poligonas.
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas.
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reformaKeisti
Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitiktų aukštus reikalavimus ir įgyvendintų jai keliamus uždavinius, pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra. Struktūros pertvarka yra sudėtingas ir ilgas procesas, apimantis kariuomenės vienetų pertvarką, sujungimą ar panaikinimą, etatų mažinimą, nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą, siekiant išlaikyti ir padidinti visos krašto apsaugos sistemos efektyvumą.
Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi reformuojant Lietuvos kariuomenę, planuojant gynybą pirmenybę teikti pajėgumų, reikalingų Lietuvos gynybai kartu su NATO pajėgomis ir tarptautinėms operacijoms, plėtrai. Manoma, kad kariuomenės reforma padės sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie visų tipų NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje.
Struktūros pertvarkaKeisti
Planuojama kariuomenės nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra 2016 m.:
- Sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Oro gynybos batalionas, Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (šešios rinktinės);
- Karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
- Karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
- Specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
- Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba;
- Mokymo ir personalo valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Karo policija.
Planuojami pokyčiai SP:
- „Geležinio Vilko“ brigada:
- Nuo 2016 m. planuojama rengti infrastruktūrą Kunigaikščio Vaidoto MPB perkėlimui į Rokantiškių km, Vilniaus r.;
- Nuo 2019 m. rengti infrastruktūrą naujam Logistikos bataliono steigimui;
- Parengti infrastruktūrą naujai formuojamai Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“.
Personalo pertvarkaKeisti
Principinė kariuomenės struktūra kiekvienais metais patvirtinama Lietuvos Respublikos įstatymu, kuriame nustatomi ribiniai karių skaičiai, taip pat struktūros gairės 5 metams į priekį.
Karių skaičiaus pokytis pagal metus:
Metai | Bendras ribinis karių skaičius | Valstybės tarnautojų skaičius | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
IŠ VISO | Profesinės karo tarnybos karių | Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai | Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių | Kariūnų | ||||||
Iš viso | iš jų: | |||||||||
Generolų ir admirolų | Pulkininkų ir jūrų kapitonų | Pulkininkų leitenantų ir komandorų | Majorų ir komandorų leitenantų | |||||||
2002 | 38640 | 8100 | 4 | 30 | 105 | 300 | 5000 | 25000 | 540 | |
2003 | 22030 | 8100 | 4 | 30 | 105 | 300 | 4500 | 9000 | 430 | |
2004 | 19781 | 7720 | 7 | 30 | 105 | 300 | 3681 | 8000 | 380 | 165 |
2005 | 19650 | 7800 | 8 | 32 | 115 | 310 | 3500 | 8000 | 350 | 170 |
2006 | 18250 | 7800 | 8 | 32 | 115 | 310 | 3210 | 7000 | 240 | 170 |
2007 | 17270 | 7930 | 8 | 35 | 130 | 360 | 2600 | 6500 | 240 | 170 |
2008 | 16230 | 8390 | 10 | 40 | 140 | 375 | 1600 | 6000 | 240 | 180 |
2009 | 15240 | 8400 | 10 | 40 | 140 | 380 | 600 | 6000 | 240 | 180 |
2010 | 12650-15200 | 7700-8400 | 9 | 30 | 130 | 385 | 300–600** | 4500-6000 | 150–200 | 150–180 |
2011 | 15720 | 8420 | 10 | 42 | 140 | 360 | 600** | 6500 | 200 | 200 |
2012 | 15750 | 8450 | 10 | 45 | 150 | 400 | 600** | 6500 | 200 | 200 |
2013 | 15250 | 8450 | 12 | 45 | 150 | 400 | 600** | 6000 | 200 | 200 |
2014 | 15300 | nuo 7 700 iki 8 500 | iki 9 | iki 30 | iki 123 | iki 365 | nuo 700 iki 1 000 | nuo 4 800 iki 6 300 | 190 iki 270 | 200 |
2015* | > 17730 | > 9000 | < 10 | < 40 | < 150 | < 400 | > 1000** | > 7500 | < 230 | < 200 |
* – planuojami skaičiai;
Tarptautinis bendradarbiavimasKeisti
Lietuvos ginkluotosios pajėgos ir NATOKeisti
2004 m. kovo 1 d. visoms 19 NATO valstybių baigus prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo ratifikacinį procesą, NATO Generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis oficialiai pakvietė septynias Vidurio ir Rytų Europos valstybes prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties. Kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. NATO valstybių kariniams orlaiviams buvo leista Lietuvos oro erdvėje vykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvo leista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone, JAV deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir tuo pačiu NATO gynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuos pačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių.
Tarptautinės operacijosKeisti
Šiuo metu daugiau nei 200 Lietuvos karių tarnauja tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Dar du karininkai kaip stebėtojai dalyvauja Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – Europos Sąjungos operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. Europos Sąjungos operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvauja skirdama du štabo karininkus į ES operacijų vadavietę. Kariai misijose įprastai keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, taip pat asmenys, atliekantys civilinę krašto apsaugos tarnybą.
Ginkluotė ir technikaKeisti
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir NATO specialistų rekomendacijas, vis didesnę krašto apsaugos sistemos išlaidų dalį planuojama skirti ginklams ir karinei įrangai įsigyti ir modernizuoti bei koviniam efektyvumui didinti. Lietuvos tikslas – apie ketvirtadalį krašto gynybos finansavimo išlaidų skirti įsigijimams (įskaitant ginklų ir karinės įrangos įsigijimą ir modernizavimą).
Iki šiol dauguma ginkluotės modernizavimo ir įsigijimo projektų buvo skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti: įsigyta vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“, kovinių ir kitų transporto priemonių, įvairių lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių, kitos būtiniausios ginkluotės ir technikos. Taip pat buvo įsigytos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.
Nors Sausumos pajėgų, ypač MPB „Geležinis Vilkas“, apginklavimas ir toliau bus pirmenybė, planuojant gynybos išteklius kitų rūšių pajėgoms skiriama vis daugiau dėmesio: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivai aprūpinti modernesne įranga, įsigyti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl dviejų NATO standartus atitinkančius priešmininės kovos laivų įsigijimo, atnaujintas taktinės transporto aviacijos parkas. Ateityje planuojama atnaujinti sraigtasparnių eskadrilę, modernizuoti ilgojo nuotolio radarus, įgyvendinti kitus projektus.
Šiuolaikinėje saugumo aplinkoje Lietuvai vis dar svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus, ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų ir kitų modernių pajėgumų svarba. Logistinio aprūpinimo pajėgumai taip pat yra itin svarbi sritis, kurios neišplėtojus visavertiškai dalyvauti NATO veikloje nebus įmanoma.
Lietuvos kariuomenės uniformosKeisti
Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles [8]. Siekiama, kad tinkamas aprangos ir jos sudedamųjų dalių dėvėjimas formuotų teigiamą Lietuvos karių įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taisyklės nustato, kas yra kario uniforma, reglamentuoja teisę ją dėvėti, numato uniformos dėvėjimo apribojimus, dėvėjimo tvarką pagal rūšis ir ansamblius, apdovanojimo, pasižymėjimo ir kitų skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarką, reikalavimus kario išvaizdai.
Taip pat skaitykiteKeisti
NuorodosKeisti
- Lietuvos kariuomenės svetainė Archyvuota kopija 2019-07-24 iš Wayback Machine projekto.
- Gyvenimo būdo tinklaraštis apie karybą
- Virtuali paroda, skirta Lietuvos kariuomenei[neveikianti nuoroda]
- / Asmeninis blogas, skirtas Lietuvos kariuomenės aktualijoms aptarti Archyvuota kopija 2019-06-07 iš Wayback Machine projekto.
- https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/07/Skaiciai-ir-pokyciai-2022.pdf
Vaizdinė medžiagaKeisti
- Fotogalerija Archyvuota kopija 2009-03-29 iš Wayback Machine projekto.
- Video prezentacija: Lietuvos kariuomenė – NATO pajėgų dalis[neveikianti nuoroda]
- Trumpa video prezentacija: Lietuvos kariuomenė – istorija ir dabartis Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Trumpas video filmas „Siuntinys iš LT“ (apie misiją Afganistane)
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ CIA - The World Factbook
- ↑ 1998-2010 m. LR krašto apsaugos sistemos personalo skaičiaus pokytis
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas [1]
- ↑ Transporto lėktuvas „Spartan“ Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Karo lakūnai vėl skraidys lėktuvais L-39ZA Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Paieškos ir gelbėjimo darbus vykdys kapitaliai suremontuotas sraigtasparnis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos kariuomenė įsigys du priešmininės kovos laivus Archyvuota kopija 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kariuomenės įvaizdis. Ginčai be pabaigos?[neveikianti nuoroda]