Lazaris Kaganovičius

Lazaris Kaganovičius ukr. Лазар Моїсейович Каганович
Gimė	1893 m. lapkričio 22 d. Kabanų kaimas, Černobylio apskritis, Kijevo gubernija
Mirė	1991 m. liepos 25 d. (97 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinėse
Veikla	sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius
Partija	SSKP CK Politinio biuro narys
Vikiteka	Lazaris Kaganovičius
Parašas

Lazaris Kaganovičius (rus. Ла́зарь Моисе́евич Кагано́вич, ukr. Лазар Моїсейович Каганович, 1893 m. lapkričio 22 d. Kabanų kaime, Černobylio apskritis, Kijevo gubernija – 1991 m. liepos 25 d. Maskvoje) – sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys.

Biografija

Gimė vargingoje žydų šeimoje, mokykloje praktiškai nesimokė, dirbo batsiuviu. Bolševikinėje veikloje dalyvavo nuo 1911 m. Aktyvus 1917 m. revoliucijos dalyvis – vadovavo perversmui Gomelyje, pagal bolševikų sąrašą buvo išrinktas į Rusijos Steigiamąjį susirinkimą.

1918–1919 m. vadovavo Nižnij Novgorodo, o nuo 1920 m. Voronežo gubernijų vykdomiesiems ir partijos komitetams, vėliau – profsąjungų darbuotojas. 1922 m. buvo RKP(b) CK žemės ūkio skyriaus vedėju, 1924–1925 ir 1928–1939 m. VKP(b) CK sekretorius. 1925–1928 m. Ukrainos KP CK generalinis sekretorius.

1930–1935 m. vadovavo Maskvos miesto komunistų partijos komitetui, 1934–1935 m. tuo pat metu ir VKP(b) CK Partinės kontrolės komiteto pirmininkas ir CK skyriaus vedėjas. Vadovavo Maskvos metropoliteno statybai.

Būdamas ypač darbingas ir turėdamas didelį J. Stalino pasitikėjimą vadovavo kelioms ministerijoms: 1935–1937, 1938–1942 ir 1943–1944 m. SSRS susisiekimo liaudies komisaras, 1937–1939 m. SSRS sunkiosios pramonės liaudies komisaras, 1939 m. SSRS kuro pramonės liaudies komisaras, 1939–1940 m. SSRS naftos pramonės liaudies komisaras, tuo pat metu 1938–1947 m. SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas.

1942–1943 m. vadovavo Užkaukazės fronto politinei valdybai, buvo Valstybinio gynybos komiteto narys. 1946–1947 ir 1956–1957 m. buvo SSRS statybinių medžiagų pramonės ministru. 1947 m. kovo-gruodžio mėn. vėl buvo Ukrainos KP CK pirmuoju sekretoriumi. 1953–1957 m. buvo SSRS Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, tuo pat metu 1955–1956 m. vadovavo SSRS Ministrų Tarybos valstybiniam darbo komitetui.

1957 m. SSKP CK birželio mėn. plenume „už veiklą, nesuderinamą su lenininiais principais“ pašalintas iš Politinio biuro. Sutriuškinus „antipartinę“ (Molotovo-Malenkovo-Kaganovičiaus) grupę, pašalintas iš svarbių postų ir paskirtas Uralo kalio kombinato direktoriumi. Nuo 1961 m. pensijoje.

SSRS Aukščiausiosios Tarybos 1-4 šaukimų deputatas. Socialistinio darbo didvyris (1943 m.). SSKP narys 1911–1961 m., 1924–1957 m. SSKP CK narys, 1930–1957 m. SSKP CK politinio biuro narys (1926–1930 m. kandidatas į Politbiuro narius). 1961 m. gruodžio mėn. pašalintas iš SSKP.

Prieš pat mirtį 1991 m. buvo paskutinis likęs gyvas iš senųjų bolševikų. Pati Sovietų Sąjunga jį pergyveno vos penkiais mėnesiais, kol galutinai iširo.

Papildoma informacija

• Būdamas Maskvos partiniu sekretoriumi vadovavo miesto rekonstrukcijos generalinio plano kūrimui, pagal kurį Maskva turėjo tapti „pavyzdiniu miestu“. Rekostrukcijos metu buvo susprogdinta Kristaus Išganytojo cerkvė, daugelis kitų architektūros paminklų;
• 1935–1955 m. Maskvos metro vadintas L. Kaganovičiaus vardu;
• Pavadinimą LK (ЛК, „Lazaris Kaganovičius“) turėjo naujo tipo garvežys, pirmasis sovietinis troleibusas, keletas gyvenamųjų vietovių;
• L. Kaganovičiaus brolis Michailas (1888–1941), buvęs SSRS aviacijos pramonės liaudies komisaras, nusišovė, kai iš brolio sužinojo apie galimą suėmimą.

Nuorodos

• Biografija (rusų k.)
• L. Kaganovičiaus veiklos vertinimas Archyvuota kopija 2010-12-03 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
• L. Kaganovičius. Atsiminimų užrašai Archyvuota kopija 2010-12-03 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)