Lazaris Kaganovičius

Lazaris Kaganovičius
ukr. Лазар Моїсейович Каганович
Gimė 1893 m. lapkričio 22 d.
Kabanų kaimas, Černobylio apskritis, Kijevo gubernija
Mirė 1991 m. liepos 25 d. (97 metai)
Maskva, Rusija
Palaidotas (-a) Novodevičės kapinėse
Veikla sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius
Partija SSKP CK Politinio biuro narys
Vikiteka Lazaris Kaganovičius
Parašas

Lazaris Kaganovičius (rus. Ла́зарь Моисе́евич Кагано́вич, ukr. Лазар Моїсейович Каганович, 1893 m. lapkričio 22 d. Kabanų kaime, Černobylio apskritis, Kijevo gubernija1991 m. liepos 25 d. Maskvoje) – sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys.

Biografija

redaguoti

Gimė vargingoje žydų šeimoje, mokykloje praktiškai nesimokė, dirbo batsiuviu. Bolševikinėje veikloje dalyvavo nuo 1911 m. Aktyvus 1917 m. revoliucijos dalyvis – vadovavo perversmui Gomelyje, pagal bolševikų sąrašą buvo išrinktas į Rusijos Steigiamąjį susirinkimą.

19181919 m. vadovavo Nižnij Novgorodo, o nuo 1920 m. Voronežo gubernijų vykdomiesiems ir partijos komitetams, vėliau – profsąjungų darbuotojas. 1922 m. buvo RKP(b) CK žemės ūkio skyriaus vedėju, 19241925 ir 19281939 m. VKP(b) CK sekretorius. 1925–1928 m. Ukrainos KP CK generalinis sekretorius.

19301935 m. vadovavo Maskvos miesto komunistų partijos komitetui, 19341935 m. tuo pat metu ir VKP(b) CK Partinės kontrolės komiteto pirmininkas ir CK skyriaus vedėjas. Vadovavo Maskvos metropoliteno statybai.

Būdamas ypač darbingas ir turėdamas didelį J. Stalino pasitikėjimą vadovavo kelioms ministerijoms: 1935–1937, 19381942 ir 19431944 m. SSRS susisiekimo liaudies komisaras, 1937–1939 m. SSRS sunkiosios pramonės liaudies komisaras, 1939 m. SSRS kuro pramonės liaudies komisaras, 1939–1940 m. SSRS naftos pramonės liaudies komisaras, tuo pat metu 19381947 m. SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas.

19421943 m. vadovavo Užkaukazės fronto politinei valdybai, buvo Valstybinio gynybos komiteto narys. 19461947 ir 19561957 m. buvo SSRS statybinių medžiagų pramonės ministru. 1947 m. kovo-gruodžio mėn. vėl buvo Ukrainos KP CK pirmuoju sekretoriumi. 1953–1957 m. buvo SSRS Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, tuo pat metu 19551956 m. vadovavo SSRS Ministrų Tarybos valstybiniam darbo komitetui.

1957 m. SSKP CK birželio mėn. plenume „už veiklą, nesuderinamą su lenininiais principais“ pašalintas iš Politinio biuro. Sutriuškinus „antipartinę“ (Molotovo-Malenkovo-Kaganovičiaus) grupę, pašalintas iš svarbių postų ir paskirtas Uralo kalio kombinato direktoriumi. Nuo 1961 m. pensijoje.

SSRS Aukščiausiosios Tarybos 1-4 šaukimų deputatas. Socialistinio darbo didvyris (1943 m.). SSKP narys 1911–1961 m., 1924–1957 m. SSKP CK narys, 1930–1957 m. SSKP CK politinio biuro narys (1926–1930 m. kandidatas į Politbiuro narius). 1961 m. gruodžio mėn. pašalintas iš SSKP.

Prieš pat mirtį 1991 m. buvo paskutinis likęs gyvas iš senųjų bolševikų.[1] Pati Sovietų Sąjunga jį pergyveno vos penkiais mėnesiais, kol galutinai iširo.

Papildoma informacija

redaguoti
  • Būdamas Maskvos partiniu sekretoriumi vadovavo miesto rekonstrukcijos generalinio plano kūrimui, pagal kurį Maskva turėjo tapti „pavyzdiniu miestu“. Rekostrukcijos metu buvo susprogdinta Kristaus Išganytojo cerkvė, daugelis kitų architektūros paminklų;
  • 1935–1955 m. Maskvos metro vadintas L. Kaganovičiaus vardu;[2]
  • Pavadinimą LK (ЛК, „Lazaris Kaganovičius“) turėjo naujo tipo garvežys, pirmasis sovietinis troleibusas, keletas gyvenamųjų vietovių;
  • L. Kaganovičiaus brolis Michailas (1888–1941), buvęs SSRS aviacijos pramonės liaudies komisaras, nusišovė, kai iš brolio sužinojo apie galimą suėmimą.

Išnašos

redaguoti
  1. Garthoff, Raymond L. (1994). The Great Transition: American-Soviet Relations and the End of the Cold War. Washington, DC: Brookings Institution. p. 461, n30. ISBN 0-8157-3060-8.
  2. http://www.metro.ru/library/kak_my_stroili_metro/3.html Archyvuota kopija 2001-07-10 iš archive.today

Nuorodos

redaguoti