Stokholmas

Stokholmas šved. Stockholm

Stokholmo senamiestis

Stokholmas 59°19′30″ š. pl. 18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. / 59.32500; 18.06667 (Stokholmas)Koordinatės: 59°19′30″ š. pl. 18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. / 59.32500; 18.06667 (Stokholmas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Švedija
Lėnas	Stokholmo lėnas

Įkūrimo data	1252

Gyventojų (2020^[1]^[2]^[3])	975 551
Plotas	188 km²
Tankumas (2020^[1]^[2]^[3])	5 189 žm./km²

Pašto kodas	100 00-200 00
Vikiteka	Stokholmas

Kirčiavimas	Stòkholmas

Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prie Baltijos. Yra tarptautinis Stokholmo-Arlandos oro uostas, metropolitenas. Tai svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. Yra Karališkoji mokslų akademija, universitetas, teatrai, muziejai (nacionalinis, istorijos, architektūros, šiuolaikinio meno, dailės ir kt.), Skansen etnografinis parkas-muziejus. Miestą puošia romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčios (nuo XIII a.), karališkieji rūmai (barokas; XVII–XVIII a.), daug bajorijos rūmų (XVII–XIX a.), rotušė (1911–1923 m.).

Miesto dalysKeisti

Drottningholmo Karalienės rūmai. Švedijos karalius Jonas III Vaza juos pastatė savo žmonos Kotrynos Jogailaitės garbei. (Vestuvės įvyko Vilniuje, 1652 m. spalio 4 d.)

Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Didžiausi Stokholmo gyvenmieji rajonai: Lidingo, Sundbyberg, Solna, Nacka, Ekero, Vaxolm, Danderyd. Su priemiesčiais Stokholme gyvena apie 2.4 mln. žmonių.

IstorijaKeisti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Eriko kronika teigia, kad Birger Jarlas įkūrė miestą, kad apsaugotų Švedija nuo karelų antpuolių po to, kai jie nusiaubė Sigtuną Melarenas|Melareno kranto 1187 m. vasarą.^[4]

Stokholmas išaugo dėl Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu, Riga, Hsmburgu, Gdansku, Visbiu.^[5] 1296-1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, o pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.

Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliui Kristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. ir lapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapo Gustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.

1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus. 1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį. 1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.

1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų.^[6] Po Šiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.

1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.