Vygandas Telksnys
| Vygandas Telksnys | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. birželio 24 d. Saldutiškis, Linkmenų valsčius |
| Mirė | 1991 m. gruodžio 17 d. (57 metai) Vilnius |
| Tėvas | Adolfas Telksnys |
| Veikla | kompozitorius |
Vygandas Jonas Telksnys (1934 m. birželio 24 d. Saldutiškyje, Linkmenų valsčius, Utenos apskritis – 1991 m. gruodžio 17 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius.
Biografija redaguoti
Buvo silpnos sveikatos: būdamas mažas, nukrito ir susižeidė stuburą, padarinius jautė visą gyvenimą. 1953 m. baigė Krakių vidurinę mokyklą. 1953–1957 m. Kauno politechnikos institute studijavo elektrotechniką, baigęs keturis kursus, išstojo. 1957–1962 m. mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, 1962–1963 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume kompozicijos specialybės. Dėl ligos mokslą nutraukė. 1957–1961 m. Kauno mokytojų namų, 1962–1963 m. Vilniaus mokytojų namų estradinių ansamblių vadovas.[1]
2003 m. jo vardu pavadinta gatvė Kėdainiuose.[2]
Kūryba redaguoti
Pirmoji Vygando Telksnio daina, išgarsinusi kompozitorių, buvo „Kaunas naktį“ (1958 m.), kurią atliko Virgilijus Noreika. Nuo 1958 m. daugiausia kūrė pramogines dainas, muziką videofilmams, dramos spektakliams.
Sukūrė televizijos operetę „Girnų muziejus“ (libretas Č. Valatkos ir Pr. Raščiaus, 1974 m.), muziką operetei „Tetulės Emilijos lobis“ (1974 m.), muziką operai „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (1989 m.), roko siuitą „Duokit garo“ (1978 m.).
Kūrė miuziklus vaikams, iš jų populiariausi: „Didysis burtininkas“, „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (abu 1978 m.), „Raganiukė“ (1981 m.).
Sukūrė dainų Dainų dainelių renginiams, tremtinių chorams, televizijos spektakliams, per 150 instrumentinių kūrinių. Išleido 8 plokšteles suaugusiems ir 3 vaikams. Iš viso užrašyta per 1000 įvairių kūrinių.[3]
Žymiausi estradiniai kūriniai:
„Ant Vilniaus kalvų“, „Du miestai“, „Gera būti žmogumi“, „Kada kvepia žiedai“, „Kai tavo akys man šypsosis“, „Mano senai mokyklai“, „Motinos dangus“, „Nebark manęs, mamyt“, „Neringai“, „Nerūpestingas vaikinas“, „Parnešt saulėtekio einu“, „Pavasario knyga“, „Raganėlės vestuvės“, „Senelė mylėti neleidžia“, „Širdžiai reikia širdies“, „Tavo žodžių šviesa“, „Vilniui“, „Vyrai šoka“, „Žydėjimo šviesa“.
Kūriniai melodingi, lyriški, kai kurie turi humoro.[4]
Diskografija (LP) redaguoti
- Vygando Telksnio estradinės dainos, 1972 m.
- Vygando Telksnio estradinės dainos, 1978 m.
- Neklauskit meilės vardo... (Vygandas Telksnys, Paulius Širvys), 1984 m.
- Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Astrid Lindgren), 1985 m.
- Paklydusi akimirka, 1987 m.[5]
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Vygandas-Jonas-Telksnys-94842
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e00607a0374911e598499e1e1ba6e454
- ↑ https://www.discogs.com/artist/1393462-Vygandas-Telksnys?sort=year%2Casc&limit=100&anv=V.+Telksnys&filter_anv=1&type=Credits&page=1
- ↑ Stasys Žlibinas. Vygandas Telksnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 304
- ↑ https://www.pakartot.lt/project/vygandas-telksnys
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/735d42705ec811e5beff92bd32ec99a1
Literatūra redaguoti
- Vaikas, nusileidęs iš dangaus: Vygando Telksnio asmenybės fenomenas: monografija / Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. - Vilnius: Versmė: Knygų kelias, 2011. - 255 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). - ISBN 978-9955-589-30-3