Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas, viena didžiausių savivaldybių Lietuvos pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija.
| Vilniaus rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Vilnius | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 23 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Robertas Duchnevičius | ||||||
| Gyventojų | 96 295[1] | ||||||
| Plotas | 2 129,15 km² | ||||||
| Tankumas | 45 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 293,8 m | ||||||
| Tinklalapis | VRSA.LT | ||||||
 Vikiteka |
Vilniaus rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą (pats Vilnius turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į Vilniaus rajono teritoriją neįeina).
Geografija Keisti
Paviršius įvairus – rytuose iškilusi Medininkų aukštuma su aukščiausiu šalyje Aukštojo kalnu (293,84 m), pietryčius užima Dainavos žemuma, šiaurės vakarus – Aukštaičių aukštuma, juosta rytuose nusidriekusi Vilnios lyguma.
Pro rajoną teka Neris su intakais Vilnia, Voke. Telkšo 90 ežerų (Vilniaus rajono ežerai; didžiausi – Asveja, Karvys), 9 tvenkiniai. Miškingumas – 36,8 %.[2] Būdingi pušynai, eglynai, yra beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lavoriškių, Nemenčinės, Sudervės. Yra Dubingių kraštovaizdžio, Žeimenos ichtiologinis draustiniai, Alionių spanguolynas, Gėlos geomorfologinis, Kenos hidrografinis draustiniai.
Vanduo užima 2,4% teritorijos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, liepos +18,0 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 614–665 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 30 cm.[3]
-
Dūkštų ąžuolynas
-
Neries slėnis
-
Istorija Keisti
 |
Vilniaus rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Vilniaus apskrities 31 apylinkės, Širvintų apskrities 11 apylinkių ir Trakų apskrities 2 apylinkių. Rajonas 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. prijungtas Naujosios Vilnios rajonas, 1962 m. – didžioji dalis panaikinto Nemenčinės rajono ir Ukmergės rajono 2 apylinkės; dalis teritorijos perduota Švenčionių rajonui (4 apylinkės ir Pabradė) bei Molėtų rajonui (5 apylinkės). 1977 m. šiek tiek keistos ribos, kai kurios apylinkės sujungtos, 1 apylinkė panaikinta.
1995 m. įsteigta Vilniaus rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės herbas su vytimi raudoname fone. 2009 m. vasario ]] d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-69 įkurta 217 seniūnaitijų, lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 345 įsteigtos dar 11 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
938 | 44 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) |
18 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
903 | 80 264 | 18 apylinkių | |
| 1962 m. | 1520 | 30 apylinkių | ||
| 1963 m. (Išsamiau) |
32 apylinkės | |||
| 1967 m. | 2313 | 97 700 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
2200 | 92 504 | 31 apylinkė | 1 miestas (Nemenčinė) |
| 1972 m. (Išsamiau) |
2204 | 31 apylinkė | 1 miestas, 4 miesteliai (Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas), 948 kaimai, 25 kaimų dalys, 290 viensėdžių, 9 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
2230 | 92 100 | 31 apylinkė | 1 miestas, 4 miesteliai, 940 kaimų, 27 kaimų dalys, 282 viensėdžiai, 9 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) |
92 472 | 28 apylinkės | 1 miestas, 1213 kaimo vietovių | |
| 1987 m. (Išsamiau) |
2206 | 95 800 | 27 apylinkės | 1 miestas, 4 miesteliai, 959 kaimai, 221 viensėdis, 3 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1989 m. (Išsamiau) |
2206 | 94 131 | 23 apylinkės | 1 miestas, 1128 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
2129 | 88 586 | 22 kaimo seniūnijos | 5 miestai, 902 kaimai, 7 glžk. stočių gyvenvietės, 182 viensėdžiai |
Gyventojai Keisti
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m.[4] | 2011 m.sur.[5] | 2015 m. | 2019 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 264 | 92 504 | 92 472 | 94 131 | 88 586 | 104 161 | 95 348 | 101 410 | 105 109 | ||
| 2021 m.sur.[7] | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 96 295 | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis Keisti
|
2011 m. gyveno 95 348 žmonės:[8]
|
2001 m. gyveno 88 586 žmonės:[9]
|
Pagal tikybą (2011 m.) Keisti
- Romos katalikai – 80,6 %
- stačiatikiai – 5,5 %
- sentikiai – 1,1 %
- musulmonai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,2 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 11,5 %
Gyvenvietės Keisti
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Nemenčinė;
- 4 miesteliai – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai ir Šumskas;
- 1091 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Nemenčinė – 4831
- Skaidiškės – 4051
- Rudamina – 3713
- Pagiriai – 3324
- Didžioji Riešė – 2465
- Avižieniai – 2318
- Nemėžis – 2241
- Valčiūnai – 1794
- Riešė – 1595
- Maišiagala – 1562
Ekonomika Keisti
Rajone vyrauja medienos perdirbimo gamyba, mėsos perdirbimo gamyba, duonos gaminių gamyba.
Administracija Keisti
Valdymas Keisti
Atstovaujamoji valdžia – iš 31 nario sudaryta savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – savivaldybės administracija. Meras – socialdemokratas Robertas Duchnevičius.
Seniūnijos Keisti
Savivaldybė suskirstyta į 23 seniūnijas (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Avižienių seniūnija (Avižieniai)
- Bezdonių seniūnija (Bezdonys)
- Buivydžių seniūnija (Buivydžiai)
- Dūkštų seniūnija (Dūkštos)
- Juodšilių seniūnija (Juodšiliai)
- Kalvelių seniūnija (Kalveliai)
- Lavoriškių seniūnija (Lavoriškės)
- Maišiagalos seniūnija (Maišiagala)
- Marijampolio seniūnija (Marijampolis)
- Medininkų seniūnija (Medininkai)
- Mickūnų seniūnija (Mickūnai)
- Nemenčinės miesto seniūnija (Nemenčinė)
- Nemenčinės seniūnija (Nemenčinė)
- Nemėžio seniūnija (Nemėžis)
- Paberžės seniūnija (Paberžė)
- Pagirių seniūnija (Pagiriai)
- Riešės seniūnija (Didžioji Riešė)
- Rudaminos seniūnija (Rudamina)
- Rukainių seniūnija (Rukainiai)
- Sudervės seniūnija (Sudervė)
- Sužionių seniūnija (Sužionys)
- Šatrininkų seniūnija (Šatrininkai)
- Zujūnų seniūnija (Zujūnai)
Partnerystės ryšiai Keisti
Pamario vaivadija, Lenkija- Siedlicas, Lenkija
- Reda, Lenkija
- Korotošynas, Lenkija
- Rybnikas, Lenkija
- Koronovas, Lenkija
- Dombrovo Tarnovskas, Lenkija
- Plštynekas, Lenkija
- Opočnas, Lenkija
- Milomlynas, Lenkija
- Sierakovicų valsčius, Lenkija
- Olesnicos valsčius, Lenkija
- Krotošino valsčius, Lenkija
- Vejherovo valsčius, Lenkija
- Olavos valsčius, Lenkija
- Dombrovos Tarnovskos valsčius, Lenkija
- Knyšyno valsčius, Lenkija
- Luktos valsčius, Lenkija
- Dopievo valsčius, Lenkija
- Kosakovo valsčius, Lenkija
- Stavigudos valsčius, Lenkija
- Milomlyno valsčius, Lenkija
- Koronovo valsčius, Lenkija
- Monieckio apskritis, Lenkija
- Bialsko apskritis, Lenkija
- Vengoževo apskritis, Lenkija
- Ščecino apskritis, Lenkija
- Žyvieco apskritis, Lenkija
- Namyslovo apskritis, Lenkija
- Vakarine Varšuvos apskritis, Lenkija
Švietimas ir ugdymas Keisti
Bendrojo lavinimo mokyklos:
- Airėnų pagrindinė mokykla
- Avižienių vidurinė mokykla
- Ažulaukės pagrindinė mokykla
- Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla
- Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla
- Bezdonių vidurinė mokykla
- Buivydiškių pagrindinė mokykla
- Buivydžių vidurinė mokykla
- Čekoniškių vidurinė mokykla
- Dūkštų pagrindinė mokykla
- Egliškių šv. Jono Bosko vidurinė mokykla
- Eitminiškių pagrindinė mokykla
- Eitminiškių vidurinė mokykla
- Juodšilių Šilo gimnazija
- Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla
- Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla
- Kalvelių Stanislavo Moniuškos vidurinė mokykla
- Karvio pagrindinė mokykla
- Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
- Kyviškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių vidurinė mokykla
- Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla
- Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla
- Marijampolio vidurinė mokykla
- Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla
- Mickūnų vidurinė mokykla
- Mostiškių pagrindinė mokykla
- Nemenčinės Gedimino gimnazija
- Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
- Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
- Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos vidurinė mokykla
- Paberžės Verdenės vidurinė mokykla
- Pagirių gimnazija
- Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla
- Pikeliškių pagrindinė mokykla
- Platiniškių pagrindinė mokykla
- Rakonių pagrindinė mokykla
- Rastinėnų pagrindinė mokykla
- Riešės pagrindinė mokykla
- Riešės gimnazija
- Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija
- Rudaminos Ryto gimnazija
- Rukainių vidurinė mokykla
- Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla
- Sužionių vidurinė mokykla
- Šumsko pagrindinė mokykla
- Tarakonių pagrindinė mokykla
- Valčiūnų vidurinė mokykla
- Vėliučionių pagrindinė mokykla
- Vėliučionių vaikų socializacijos centras
- Visalaukės pagrindinė mokykla
- Zujūnų vidurinė mokykla
Profesinio mokymo įstaigos:
- Bukiškių žemės ūkio mokykla
- Medininkų pasieniečių mokykla
- Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla
| 55° 03′ 50″ | |||||||||||
| 24° 51′ 10″ |
|
25° 45′ 40″ | |||||||||
| 54° 27′ 40″ |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę“. vrsa.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Vilniaus rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 545
- ↑ Informacija apie Vilniaus rajono savivaldybę Archyvuota kopija 2012-01-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls.
- ↑ https://www.vrsa.lt/go.php/lit/IMG/11861
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto