Kuveito valstybė
arab. دَوْلَةُ الْكُوَيْت
Dawlat al-Kuwayt
Kuveito vėliava Kuveito herbas
Vėliava Herbas
HimnasNacionalinis himnas

Kuveitas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Kuveitas
Didžiausias miestas Kuveitas
Valstybės vadovai
 • Emyras
 • Ministras pirmininkas
 • -
 
Mishal Al-Ahmadas Al Džaberas Al Saba
Mohammad Sabah al-Salem Al Saba
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
17 820 km2 (151)
 
Gyventojų
 • 2019
 • Tankis
 
4 420 110 (127)
200,2 žm./km2 (61)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2019
218,40[1] mlrd. $ (63)
21 600 $ (37)
Valiuta Kuveito dinaras (KWD)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+3
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1961 m. birželio 19 d.
Interneto kodas .kw
Šalies tel. kodas 965

Kuveitas (arab. الكويت‎ = al-Kuwayt), oficialiai Kuveito Valstybė (arab. دولة الكويت‎ = Dawlat al-Kuwayt) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Arabijos pusiasalio šiaurės rytuose, prie Persijos įlankos. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Iraku, pietuose – su Saudo Arabija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kuveitas.

Kuv iš arabų kalbos išvertus reiškia tvirtovė, o visas pavadinimas apytiksliai reikštų tvirtovė pastatyta netoli vandens.

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito istorija.
Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas)

Ilgą laiką Kuveito istorija buvo neatsiejama nuo Persijos imperijų istorijos. Dabartinis Kuveitas formavosi nuo XVI amžiaus, o neoficialiai pripažintas politiniu dariniu – XVIII amžiuje. Šalyje gyveno įvairūs klanai, daugiausia įsikūrę ties Kuveito įlanka.

Dabartinė valdančioji Al Saba dinastija, buvo turtinga šeima besivertusi prekyba, išrinkta kuveitiečių bendruomenės.

1913 m. metais priklausė Otomanų imperijai, tačiau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atiteko Jungtinei Karalystei, kuri oficialiai laikė Kuveitą nepriklausomu, nors jį valdė netiesiogiai.

Dėka atrastos naftos (apie 1930 m.), 1953 m. Kuveitas tapo didžiausiu naftos eksportuotoju. 1960 m. įstojo į OPEC.

1961 m. Kuveitas paskelbė nepriklausomybę, kuri labai nepatiko kaimyniniam Irakui, kuris turėjo didelę įtaką šalyje ir laikė Kuveitą savo provincija.

Pats skaudžiausias Kuveito istorijos etapas prasidėjo 1990 m. rugsėjo 2 dieną, kada Irakas įvedė savo pajėgas, pradėdamas Persijos įlankos karą, kuris neigiamai paveikė Kuveito naftos pramonę ir padarė milijardinių nuostolių.

1991 m. vasario 28 d. Irako pajėgos išvytos, atstatyta buvusi valdžia – emyras Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba.

2003 m. iš Kuveito prasidėjo JAV vedamos koalicijos invazija į Iraką.

Politinė sistema redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito politinė sistema.


Kuveitas – konstitucinė monarchija, turtinti seniausią Persų įlankos šalyse tiesiogiai renkamą parlamentą. Valstybės galva – emyras (šiuo metu Mishal Al-Ahmadas Al Džaberas Al Saba). Kuveitas – viena iš nedaugelio arabų šalių, kur balsuoti turi teisę ir moterys.

Įstatymus leidžia emyras ir Nacionalinis susirinkimas, kuriame yra 50 deputatų. Deputatai renkami 4 metams.

Administracinis suskirstymas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito muchafazos.

Kuveitas suskirstytas į 6 muchafazas (muhafazat, vns. – muhafazah; skiaustuose nurodyta sostinė, plotas ir gyventojų skaičius 2005 m.):

Geografija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito geografija.
 
Kuveito žemėlapis

Kuveitas nepasižymi jokiais gamtiniais objektais, jame nėra nei ežerų, nei upių, tik keletas oazių. Kitas plotas (daugiau nei 90 %) – dykumos. Teritorijos aukštis svyruoja nuo 0 iki 306 m (Aukščiausias taškas Mutla). Kuveitas pasižymi labai karštomis vasaromis, kuomet temperatūra pakyla iki 50° C, ir karštomis žiemomis (~20° C). Didžiausia sala – Bubijanas.

Sostinė Kuveitas įsikūręs Kuveito įlankos pakrantėje.

Ekonomika redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito ekonomika.

Kuveitas – ekonomiškai turtinga šalis. Didelius turtus šaliai neša pajamos iš naftos. Kuveite glūdi apie 10 % pasaulio naftos atsargų. Net 95 % šalies eksporto sudaro nafta. Dėl skurdžių gamtinių sąlygų beveik nevystoma žemdirbystė. Kuveitas daugelį maisto produktų importuoja, taip pat vykdo žvejybą Persijos įlankoje. Kadangi Kuveite vandens atsargos labai menkos, 75 % vandens tenka importuoti arba distiliuoti.

Gyventojai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito demografija.
 
Kuveitiečių jaunimas

2006 m. duomenimis, Kuveite gyveno 2 418 393 gyventojų:

  • 0-14 metų – 26,9 %
  • 15-64 metų – 70,3 %
  • 64 metų ir vyresni – 2,8 %

Kuveito etninės grupės:

  • kuveitiečiai 45 %,
  • kiti arabai 35 %,
  • pietų azijiečiai 9 %,
  • iraniečiai 4 %,
  • kiti 7 %.

Pagrindinė religija – Islamas, šalyje ją praktikuoja 85 % (70 % – sunitai, 30 % – šiitai), kitos religijos sudaro 15 %.

Kultūra redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Kuveito kultūra.

Kita informacija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.

Nuorodos redaguoti

 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kuveitas