Titas Masiulis
| Titas Masiulis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1962 m. vasario 6 d. Kaunas |
| Mirė | 1991 m. sausio 13 d. (28 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Povilas Masiulis |
| Motina | Vitalija Masiulienė-Krivickienė |
| Veikla | Lietuvos nepriklausomybės gynėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Titas Masiulis (1962 m. vasario 6 d. Kaune – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
Biografija redaguoti
1969–1977 m. mokėsi Kauno 24-oje vidurinėje mokykloje, kurioje baigė aštuonias klases. 1977–1981 m. mokėsi Kauno politechnikume, baigė pramoninės ir civilinės statybos kursą, įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją, gavo diplomą. 1981 m. paskirtas dirbti į Gražiškius (Vilkaviškio rajonas), tačiau tais pat metais, iki 1984 m., buvo pasiųstas tarnauti sovietiniame laivyne radistu.
1984 m. pradėjo dirbti Kauno rajono „Pirmūno“ kolūkio statybos brigadoje. Tai buvo jo paskutinis darbas pagal specialybę. 1987 m. jis įsijungė į Kauno turistų klubą ir dalyvavo žygiuose po kalnus pietinėje Europoje ir Azijoje, aplankė įžymias Lietuvos vietas. Keliavo į Karpatų kalnus slidinėti.
Sąjūdžio laikotarpiu pagarsėjo kaip aktyvus sovietinės valdžios priešininkas ir kovotojas už nepriklausomybę:
- 1988 m. rugpjūčio 5 d. dalyvavo ekologiniame protesto žygyje Tilžėje (Kaliningrado sritis).
- 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo „Baltijos kelyje“.
- 1989–1990 m. dalyvavo „Sąjūdžio“ organizuotuose mitinguose Kaune ir Vilniuje.
- 1990 m. dalyvavo akcijoje „Europos kelias“ Lazdijuose.
- 1990 m. rugsėjo 16 d. piketavo Piliuonoje (Kauno rajonas) prie statomo karinio objekto.
- 1990 m. piketavo prie Šančių kareivinių Kaune.
- 1991 m. sausio 5-13 d. budėjo prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje.
1991 m. sausio tryliktąją žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto.[1] Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. 1993 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Robertas Antinis, archit. Linas Tuleikis).
Įvertinimas redaguoti
- 1991 m. I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas (po mirties) [2]
- 1992 m. Sausio 13-osios atminimo medalis (po mirties) [3]
- 1997 m. Latvijos vyriausybės atminimo medalis
- 2000 m. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto medalis
Atminimo įamžinimas redaguoti
- 1991 m. sukurtas dokumentinis filmas (rež. Kazimieras Šaulys).
- 1991 m. Petrašiūnų gatvė (buv. M. Gorkio) pavadinta jo vardu. Taip pat jo vardu pavadinta gatvė Piliuonos gyvenvietėje (Kauno rajonas).
- 1993 m. spalio 24 d. prie Neries krantinės ir Demokratų gatvės sankryžos esančiame skverelyje pastatytas koplytstulpis (tautodail. Viktoras Žilinskas, archit. Linas Tuleikis).[4]
- 1996 m. Kauno moksleivių techninės kūrybos ir darbo centras reorganizuotas ir pavadintas Kauno T. Masiulio jaunimo mokykla (Pramonės pr. 35).[5]
- 2005 m. gruodžio 2 d. Vilijampolėje, Petro Vileišio vidurinės mokyklos kiemelyje (Demokratų g. 36) pastatytas paminklas (aut. VDA KDF studentas Šarūnas Stirbys).[6]
- 2006 m. sukurta memorialinė Tito svetainė.
- Žalgirio pergalės parke ir Vilniuje prie televizijos bokšto Tito Masiulio atminimui pasodinti ąžuoliukai.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.laisve15.lt/dokumentas-52.htm Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1058
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293128
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MASIULIS%20TITAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.masiulis.kaunas.lm.lt/node/18/[neveikianti nuoroda]
- ↑ Įamžintas laisvės gynėjo T. Masiulio atminimas // XXI amžius, Nr. 92 (1393), 2005-12-07
- ↑ https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37321&p_k=1
Literatūra redaguoti
- Gyvenkit laisvi ir laimingi: apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį (sud. Stanislovas Abromavičius). – Kaunas: Naujasis lankas: V. Krivickienė, 2005. – 206 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-313-4
Nuorodos redaguoti
- Titas MASIULIS (1962–1991)
- Tito Masiulio laidotuvės Kaune (video)
- Memorialinė svetainė Archyvuota kopija 2010-10-21 iš Wayback Machine projekto.