Vytautas Rimkevičius
Vytautas Rimkevičius | |
---|---|
Gimė | 1930 m. gruodžio 26 d. Ramoniškiai, Kidulių valsčius |
Mirė | 1991 m. sausio 20 d. (60 metų) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Vytautė Žilinskaitė |
Vaikai | Marius Rimkevičius |
Veikla | prozininkas, dramaturgas |
Alma mater | 1954 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Vytautas Rimkevičius (1930 m. gruodžio 26 d. Ramoniškiuose, Kidulių valsčiuje – 1991 m. sausio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas.
Biografija
redaguotiNuo 1932 m. su tėvais gyveno Girėnų kaime. Mokėsi Šakių gimnazijoje. 1953–1959 m. dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 1956 m. baigė Centrinę komjaunimo mokyklą prie VLKJS CK (žurnalistikos skyrių). 1959–1961 m. dirbo žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. 1962–1967 m. Lietuvos kino studijos scenarijų skyriaus redaktorius. Nuo 1976 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos narys.[1]
Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
redaguotiV. Rimkevičius buvo vienas produktyviausių lietuvių novelistų, kas antri-treti metai leidęs stambius apsakymų ir novelių rinkinius. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1953 metais. Pirmosios apybraižos, apsakymai spaudoje pasirodė 1955 metais.
Romane „Studentai“ (1957 m.) vaizdavo besimokančio jaunimo buitį, remdamasis socrealizmo programa svarstė moralinius, idėjinius konfliktus. Populiarioje dramoje „Vandens lelija“ (1959 m.) su romantiška patetika poetizavo komjaunimo aktyvistų-gimnazistų kovą prieš negatyviai piešiamus partizanus. Schemiškai plėtojama pokario tematika, sovietinės valdžios aukštinimo tendencija ryški ir kituose kūriniuose. Vėlesnėje kūryboje sprendė psichologines, etines ir buitines kasdienybės kolizijas.
Apsakymų bei novelių rinkiniuose varijuojamos kaimiečių ir miestiečių gyvenimo temos yra grindžiamos empiriška patirtimi, kuo nors išsiskiriančių personažų likimais ar psichologiniais portretais. Sukolektyvinto Lietuvos kaimo kasdienybė, buitis, darbas ir pramogos, neretai su komiškai išrutuliotais konfliktais, atskleidžiami rinkiniuose „Kaimo kronikos“ (1967 m.), „Girėnai“ (1971 m.), „27 išpažintys“ (1975 m.), „Ilgųjų šešėlių ramybė“ (1978 m.).
Kitą apsakymų grupę sudaro miesto istorijos ir dabarties vaizdai (rinkiniai „Nuosavas velnias“, 1970 m.; „Miesto novelės“, 1973 m.; „Vilniaus novelės“, 1981 m.; „Moterys ir vyrai“, 1983 m.; „Namai“, 1985 m.). Šiuose apsakymuose vyrauja inteligentų, menininkų, „originalių“ asmenybių portretai ir likimai, lyginant su kaimo tematikos kūriniais, čia daugiau dramatizmo, etinių sankirtų.
Dramos kūriniams („Ratas“, 1964 m.; „Girių kirtėjai“, 1970 m.; „Paskolinkit ašarų“, past. 1969 m., išsp. 1983 m.; „Ėjimas į Santa Krusą“, past. 1980 m.) būdinga emocingi tikroviški konfliktai, priešpriešomis grupuojami veikėjai, retsykiais iškylantys grotesko poetikos elementai.[2][3]
Parašė scenarijus vaidybiniams ir dokumentiniams filmams:
- 1961 m. Kanonada, rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas
- 1965 m. Senis ir žemė (su Grigorijumi Kanovičiumi ir Robertu Verba), rež. Robertas Verba
- 1966 m. Neužmiršk skambučio (su G. Kanovičiumi ir R. Verba), rež. Robertas Verba
- 1967 m. Surask mane (su G. Kanovičiumi), rež. Algirdas Araminas [4]
Bibliografija
redaguoti
- Studentai: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 335 p.: iliustr.
- Ratas: pjesė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964. – 114 p.
- Kaimo kronikos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 351 p.: iliustr.
- Girių kirtėjai: 3-jų veiksmų pjesė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 85 p.
- Nuosavas velnias. – Vilnius: Vaga, 1970. – 349 p.
- Girėnai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 276 p.
- Miesto novelės. – Vilnius: Vaga, 1973. – 275 p.
- Плывущая земля: рассказы. – Vilnius: Vaga, 1973. – 388 p.: iliustr.
- 27 išpažintys: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 283 p.
- Ilgųjų šešėlių ramybė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1978. – 260 p.
- Girėnai: apsakymų rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1980. – 526 p.
- Гиренай: рассказы. – Москва: Сов. писатель, 1981. – 279 p.
- Vilniaus novelės. – Vilnius: Vaga, 1981. – 382 p.
- Pjesės. – Vilnius: Vaga, 1983. – 356 p.
- Moterys ir vyrai: novelės. – Vilnius: Vaga, 1984. – 389 p.
- Namai: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1985. – 318 p.
- Studentai; Pjesės: romanas: pjesės. – Vilnius: Vaga, 1987. – 570 p.
- Mažasis princas ir papa Antuanas: apysaka / iliustr. Jūratė Stauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 102 p.: iliustr.
- Girėnai: novelės. – Vilnius: Vaga, 1989. – 491 p.
- Nežinomieji; Gimė Rudas Kūdikėlis: apysakos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 266 p. – ISBN 9986-39-405-8
Įvertinimas
redaguoti- 1968 m. Žemaitės premija
- 1980 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1984 m. Petro Cvirkos literatūrinė premija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.sakiai.rvb.lt/lt/krastotyra/122-vytautas-rimkevicius Archyvuota kopija 2014-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://studijos.info/biblioteka/ziureti/rimkevicius-vytautas-52511.html Archyvuota kopija 2014-03-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Rimkevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 550-551
- ↑ Lietuvos kinematografininkai / Laimonas Tapinas. – Vilnius: Mintis, 1986. – 94 psl.
Literatūra
redaguoti- Vytautas Rimkevičius: bibliografija / Danutė Sipavičiūtė, Regina Varnienė. – Vilnius: Baltijos kopija, 2005. – 81 p.: portr. – ISBN 9955-568-23-2