Nobelio taikos premija
Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.
Pagal Alfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama
![]() |
asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą. |
![]() |
LaureataiKeisti
1901–1950Keisti
1951–2000Keisti
2001–dabarKeisti
Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
2001 | Jungtinių Tautų Organizacija Kofi Annan |
JAV Gana |
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio. |
2002 | Jimmy Carter | JAV | už ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus, demokratijos ir žmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą. |
2003 | Shirin Ebadi | Iranas | už darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją. |
2004 | Wangari Muta Maathai | Kenija | už įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką. |
2005 | Tarptautinė atominės energijos agentūra Mohamed Baradei |
Austrija Egiptas |
už pastangas saugant branduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą |
2006 | Muhammad Yunus Grameen Bank |
Bangladešas | už socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas. |
2007 | Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija Alas Goras |
JTO JAV |
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus. |
2008 | Martti Ahtisaari | Suomija | už svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. |
2009 | Barack Obama | JAV | už ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų. |
2010 | Liu Xiaobo | Kinija | už ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises Kinijoje. |
2011 | Ellen Johnson-Sirleaf Leymah Gbowee Tawakel Karman |
Liberija Liberija Jemenas |
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje. |
2012 | Europos Sąjunga | ES | už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje. |
2013 | Cheminio ginklo draudimo organizacija | už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus. | |
2014 | Kailash Satyarthi Malala Yousafzai |
Indija Pakistanas |
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą. |
2015 | Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas | Tunisas | už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais. |
2016 | Juan Manuel Santos | Kolumbija | už pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą. |
2017 | Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą | Šveicarija | už sąmoningumo apie branduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti. |
2018 | Denis Mukwege ir Nadia Murad | Kongo Demokratinė Respublika Irakas |
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose. |
2019 | Abiy Ahmed | Etiopija | už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą su Eritrėja. |
2020 | Pasaulinė maisto programa | Italija | už pasaulinio bado stabdymą. |
2021 | Maria Ressa | Filipinai | už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą. |
2022 | Ales Bialiatski |
Baltarusija |
už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize