Nobelio taikos premija

Nobelio taikos premija

JAV prezidento Džimio Karterio 2002 m. Nobelio taikos premija
Skiriama užypatingus nuopelnus siekiant taikos: ginklų mažinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir organizacijoms, prisidedančioms prie taikos, bei žmogaus teisių indėliui į taiką[1]
VietaOslas, Norvegija
SkiriaNorvegijos Nobelio komitetas
Apdovanojimai10 mln. Švedijos kronų (2022)[2]
Pirmasis apdovanojimas1901 m. gruodžio 10 d.; prieš 122 metus (1901-12-10)[3]
Dabartinis laimėtojasNarges Mohammadi (2023)[4]
Daugiausiai apdovanojimųTarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (3)
SvetainėNobelprize.org

Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.

Norvegijos Nobelio institutas.

Pagal Alfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama

asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą.


Komitetas

redaguoti

Nobelio komitetą sudarto 5 asmenys, šeštasis yra komiteto sekretorius – Norvegijos Nobelio instituto direktorius.[5]

Laureatai

redaguoti

1901–1950

redaguoti
Metai Vardas Šalis Pastabos
1901 Jean Henry Dunant
Frédéric Passy
  Šveicarija
  Prancūzija
Raudonojo kryžiaus įkūrėjas; Ženevos konvencija, žmogaus teisės.
1902 Élie Ducommun
Charles Albert Gobat
  Šveicarija
1903 William Randal Cremer   Jungtinė Karalystė
1904 Tarptautinės teisės institutas   Belgija
1905 Bertha Sophie Felicita von Suttner   Austrija
1906 Theodore Roosevelt   JAV
1907 Ernesto Teodoro Moneta
Louis Renault
  Italija
  Prancūzija
1908 Klas Pontus Arnoldson
Fredrik Bajer
  Švedija
  Danija
1909 Auguste Marie François Beernaert
Paul Henri Benjamin Balluet d'Estournelles de Constant
  Belgija
  Prancūzija
1910 Tarptautinis taikos biuras   Šveicarija
1911 Tobias Michael Carel Asser
Alfred Hermann Fried
  Nyderlandai
  Austrija
1912 Elihu Root   JAV
1913 Henri La Fontaine   Belgija
1914 Pervesta į Taikos premijos fondą
1915 Pervesta į Taikos premijos fondą
1916 Pervesta į Taikos premijos fondą
1917 Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas   Šveicarija
1918 Pervesta į Taikos premijos fondą
1919 Thomas Woodrow Wilson   JAV
1920 Léon Victor Auguste Bourgeois   Prancūzija
1921 Karl Hjalmar Branting
Christian Lous Lange
  Švedija
  Norvegija
1922 Fridtjof Nansen   Norvegija
1923 Pervesta į Taikos premijos fondą
1924 Pervesta į Taikos premijos fondą
1925 Austen Chamberlain
Charles Gates Dawes
  Jungtinė Karalystė
  JAV
1926 Aristide Briand
Gustav Stresemann
  Prancūzija
  Vokietija
1927 Ferdinand Buisson
Ludwig Quidde
  Prancūzija
  Vokietija
1928 Pervesta į Taikos premijos fondą
1929 Frank Billings Kellogg
1930 Lars Olof Jonathan (Nathan) Söderblom   Švedija
1931 Jane Addams
Nicholas Murray Butler
  JAV
1932 Pervesta į Taikos premijos fondą
1933 Norman Angell (Ralph Lane)   Jungtinė Karalystė
1934 Arthur Henderson   Jungtinė Karalystė
1935 Carl von Ossietzky   Vokietija
1936 Carlos Saavedra Lamas   Argentina
1937 Lord Edgar Algernon Robert Gascoyne Cecil   Jungtinė Karalystė
1938 Office international Nansen pour les Réfugiés   Šveicarija
1939 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1940 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1941 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1942 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1943 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1944 Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas   Šveicarija
1945 Cordell Hull   JAV
1946 Emily Greene Balch
John Raleigh Mott
  JAV
1947 Friends Service Council (The Quakers)
American Friends Service Committee
  Jungtinė Karalystė
  JAV
1948 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1949 Lord (John) Boyd Orr of Brechin   Jungtinė Karalystė
1950 Ralph Bunche   JAV

1951–2000

redaguoti
Metai Vardas Šalis Pastabos
1951 Léon Jouhaux   Prancūzija
1952 Albert Schweitzer   Prancūzija
1953 George Catlett Marshall   JAV
1954 Office of the United Nations High Commissioner for Refugees   Šveicarija
1955 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1956 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1957 Lester Bowles Pearson   Kanada
1958 Georges Pire   Belgija
1959 Philip Noel-Baker   Jungtinė Karalystė
1960 Albert John Lutuli   Pietų Afrikos Respublika
1961 Dag Hammarskjöld   Švedija
1962 Linus Carl Pauling   JAV
1963 Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas
Ligue des Sociétés de la Croix-Rouge
  Šveicarija
1964 Martin Luther King Jr.   JAV
1965 UNICEF   JAV
1966 Pervesta į Taikos premijos fondą
1967 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Taikos premijos fondą.
1968 René Cassin   Prancūzija
1969 Tarptautinė darbo organizacija   Šveicarija
1970 Norman E. Borlaug   JAV
1971 Willy Brandt   Vokietija
1972 Pervesta į Pagrindinį fondą
1973 Henry A. Kissinger
Le Duc Tho
  JAV
  Vietnamas
1974 Seán MacBride
Eisaku Sato
  Airija
  Japonija
Seán MacBride „Už pastangas užtikrinti ir plėtoti žmogaus teisių įgyvendinimą visame pasaulyje“, o Eisaku Sato „už indėlį stabilizuojant padėtį Ramiojo vandenyno regione ir už Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pasirašymą [jo vadovavimo Japonijai laikotarpiu]“.[6]
1975 Andrejus Sacharovas   TSRS
1976 Betty Williams
Mairead Corrigan
  Jungtinė Karalystė
1977 Amnesty International   Jungtinė Karalystė
1978 Mohamed Anwar al-Sadat
Menachem Begin
  Egiptas
  Izraelis
1979 Motina Teresė   Indija
1980 Adolfo Pérez Esquivel   Argentina
1981 Office of the United Nations High Commissioner for Refugees   Šveicarija
1982 Alva Myrdal
Alfonso García Robles
  Švedija
  Meksika
1983 Lechas Valensa   Lenkija
1984 Desmond Mpilo Tutu   Pietų Afrikos Respublika
1985 International Physicians for the Prevention of Nuclear War   JAV Vienas iš laureatų buvo Lietuvos žydų kilmės gydytojas Bernard Lown
1986 Elie Wiesel   JAV
1987 Oscar Arias Sánchez   Kosta Rika
1988 JTO Taikos palaikymo pajėgos   JAV
1989 Tenzin Gyatso Tibetas
1990 Mikhail Sergeyevich Gorbachev   TSRS
1991 Aung San Suu Kyi   Mianmaras
1992 Rigoberta Menchú Tum   Gvatemala
1993 Nelson Mandela
Frederik Willem de Klerk
  Pietų Afrikos Respublika
1994 Yasser Arafat
Shimon Peres
Yitzhak Rabin
  Palestina
  Izraelis
  Izraelis
1995 Joseph Rotblat
Pugwash Conferences on Science and World Affairs
  Jungtinė Karalystė
  Kanada
1996 Carlos Filipe Ximenes Belo
José Ramos-Horta
  Rytų Timoras
1997 International Campaign to Ban Landmines
Jody Williams
  JAV
1998 John Hume
David Trimble
  Jungtinė Karalystė
1999 Médecins Sans Frontières   Belgija už humanitarinę pagalbą žmonėms nelaimių, karų, katastrofų ištiktose valstybėse, nepakančios nuomonės į nusikaltimus žmonijai ir jų sukėlėjus visuomenėje formavimą, tarpininkavimą tarp priešiškų šalių.
2000 Kim Dae-jung   Pietų Korėja už santykius su Šiaurės Korėja gerinančios Saulės Šviesos politikos inicijavimą.

2001–dabar

redaguoti
Metai Vardas Šalis Pastabos
2001 Jungtinių Tautų Organizacija
Kofi Annan
  JAV
  Gana
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio.
2002 Jimmy Carter   JAV už ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus, demokratijos ir žmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą.
2003 Shirin Ebadi   Iranas už darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją.
2004 Wangari Muta Maathai   Kenija už įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką.
2005 Tarptautinė atominės energijos agentūra
Mohamed Baradei
  Austrija
  Egiptas
už pastangas saugant branduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą
2006 Muhammad Yunus
Grameen Bank
  Bangladešas už socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas.
2007 Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
Alas Goras
  JTO
  JAV
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus.
2008 Martti Ahtisaari   Suomija už svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus.
2009 Barack Obama   JAV už ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų.
2010 Liu Xiaobo   Kinija už ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises Kinijoje.
2011 Ellen Johnson-Sirleaf
Leymah Gbowee
Tawakel Karman
  Liberija
  Liberija
  Jemenas
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje.
2012 Europos Sąjunga   ES už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje.
2013 Cheminio ginklo draudimo organizacija už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus.
2014 Kailash Satyarthi
Malala Yousafzai
  Indija
  Pakistanas
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą.
2015 Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas   Tunisas už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais.
2016 Juan Manuel Santos   Kolumbija už pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą.
2017 Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą   Šveicarija už sąmoningumo apie branduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti.
2018 Denis Mukwege ir Nadia Murad   Kongo Demokratinė Respublika
  Irakas
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose.
2019 Abiy Ahmed   Etiopija už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą su Eritrėja.
2020 Pasaulinė maisto programa   Italija už pasaulinio bado stabdymą.
2021 Maria Ressa

Dmitry Andreyevich Muratov

  Filipinai

  Rusija

už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą.
2022 Ales Bialiatski

Memorial
Pilietinių laisvių centras

  Baltarusija

  Rusija
  Ukraina

už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia.
2023 Narges Mohammadi   Iranas už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems.

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Behind the scenes of the Nobel Peace Prize“. The Nobel Prize. 28 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 15 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
  2. Morris, Chris (2022-10-05). „Nobel Peace Prize winners actually get a lot of money. Here's how much they can expect“. Fortune. Suarchyvuota iš originalo 11 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
  3. „The Nobel Peace Prize 1901“. www.nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 2 January 2007. Nuoroda tikrinta 29 October 2017.
  4. „The Nobel Peace Prize 2022“. The Nobel Prize. 7 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 7 October 2022. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
  5. Nobelio taikos premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
  6. The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize

Nuorodos

redaguoti