Honkongas

Honkongas
香港
Specialusis administracinis regionas
Honkongo vėliava
(Išsamiau)
Honkongo herbas
(Išsamiau)
Hong Kong in China (zoomed) (+all claims hatched).svg
Valstybinė kalba kinų, anglų
Pripažinta regioninė kalba kantono kinų
Vadovai Carrie Lam
Vyriausioji vadovė
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
2754 km²[1] (168)
59,7 %[1]
Gyventojų

 – 2019
 – Tankis

 

7 500 700[2] (103)
6777 žm./km²[3] (4)

BVP 2021
 – Iš viso Didėjimas 368,633 mlrd. $[4] (39)
 – BVP gyventojui Didėjimas 49 036 $[4] (20)
Valiuta Honkongo doleris (HK$) (HKD)
Laiko juosta UTC+8 (HKT)
Interneto kodas .hk .香港
Šalies tel. kodas +852

Honkongas (kin. 香港, pinyin: Xiānggǎng, kanton. Hēunggóng, liet. „Kvapnusis uostas“), oficialiai Honkongo specialusis administracinis regionas (HSAR; kin. 中华人民共和国香港特别行政区 / 中華人民共和國香港特別行政區) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Honkongas pagal kinišką tarimą žinomas ir Siangango vardu. Yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros.[5]Honkongas, kuriame gyvena daugiau kaip 7,5 mln. įvairių tautybių gyventojų[e] 1 104 kv. km (426 kv. mylių) teritorijoje, yra viena tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje.

Honkongas buvo įkurtas kaip Britų imperijos kolonija po to, kai pasibaigus Pirmajam opiumo karui 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, dar labiau išsiplėtė.1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija.1941-1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia; po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas.1997 m. visa teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir KLR susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.

Iš pradžių buvusi retai apgyvendinta žemdirbių ir žvejų kaimų teritorija tapo vienu svarbiausių pasaulio finansų centrų ir prekybos uostų. Tai dešimtas pagal dydį pasaulio eksportuotojas ir devintas pagal dydį importuotojas. Honkonge veikia stambi kapitalistinė paslaugų ekonomika, kuriai būdingi maži mokesčiai ir laisva prekyba, o Honkongo valiuta - Honkongo doleris - yra aštunta pagal prekybos mastą valiuta pasaulyje. Honkonge gyvena trečias pagal dydį milijardierių skaičius iš visų pasaulio miestų, antras pagal dydį milijardierių skaičius iš visų Azijos miestų ir didžiausia itin didelės vertės asmenų koncentracija iš visų pasaulio miestų(2018 m.) Nors mieste pajamos vienam gyventojui yra vienos didžiausių pasaulyje, tarp gyventojų egzistuoja didelė pajamų nelygybė

Honkongas yra labai išsivysčiusi teritorija ir užima ketvirtą vietą pagal JT Žmogaus socialinės raidos indeksą (2018 m.). Mieste yra daugiausia dangoraižių iš visų pasaulio miestų, o jo gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra viena didžiausių pasaulyje. Dėl tankiai užstatytos teritorijos išvystytas transporto tinklas. Honkongas užima penktą vietą pagal pasaulio finansinių centrų indeksą (2020 m.).

Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio civilinės aviacijos centrų ir dažnai naudojamas keliautojų kaip persėdimo taškas į kitus Azijos kraštus skrydžiams iš Europos bei JAV miestų. Teritorija turi puikiai išvystytą bei efektyvią kelių ir viešojo transporto sistemą bei vieną šiuolaikiškiausių pasaulio oro uostų (Honkongo tarptautinis oro uostas atidarytas 1998 m.).

IstorijaKeisti

Dabartinio Honkongo teritorija Kinijos valstybės dalimi tapo III a. pr. m. e. Sungų dinastijos laikais (960–1279 m.) čia kūrėsi gyvenvietės.

Britų kolonija (1842–1997)Keisti

Didžiosios Britanijos–Kinijos karo (1840–42 m.) metu Honkongo salą okupavo britai ir 1842 m. pagal Nankino sutartį ji buvo perleista valdyti britams.[6] Per 1856–60 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karą su Kinija britams atiteko bei prie Honkongo buvo prijungtas Kaulunas. Honkongo reikšmė ėmė augti. 1898 m. Didžiosios Britanijos–Kinijos sutartimi Didžioji Britanija 99 metams išsinuomojo Naująsias Teritorijas.[7] XX a. pradžioje Honkongas tapo svarbiu Tolimųjų Rytų prekybos ir pramonės centru.

 
Honkongo panorama žvelgiant nuo Viktorijos kalvos 1967 m. Nuotraukos apačioje matoma centrinė dalis Honkongo saloje, viršuje – Kauluno rajonas.

Per Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1941 m. gruodžio iki 1945 m. rugpjūčio, priklausė jį užgrobusiai Japonijos imperijai. Kapituliavus Japonijai sugrįžo į Didžiosios Britanijos rankas. XX a. 5-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje Honkongą užplūdo nuo pilietinio karo apimtos Kinijos besitraukiantys kinų pabėgėliai. 19451972 m. gyventojų padaugėjo nuo 600 000 iki 4 milijonų. 7-ajame dešimtmetyje staiga išaugo pramonės, ypač lengvosios, plėtra. Honkongas tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. Pagal 1984 m. deklaraciją Didžioji Britanija įsipareigojo 1997 m. perleisti Honkongą Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti jo autonomiją, buvusią visuomeninę, ūkinę ir teisinę sistemą.[8] 1997 m. birželio 30 d. Honkongas oficialiai perduotas Kinijai.[9] To pasekoje regioną paliko dalis britų.

Po perdavimo Kinijai (nuo 1997 m.)Keisti

Pirmosios didesnės įtampos dėl naujojo Honkongo statuso kilo 2003 m. kai į gatves išėjo apie pusė milijono gyventojų, protestuodami prieš svarstomą priimti nacionalinio saugumo įstatymą, kurio galimybė minima Honkongo pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje ir palaikomą Pekino. Įstatymas turėjo drausti veiksmus, kuriais skatinamas sukilimas prieš centrinę valdžią, palaikomas Honkongo atsiskyrimas nuo Kinijos, atskleidžiamos valstybinės paslaptys ir kitos veikos. Galiausiai dėl gyventojų nepasitenkinimo įstatymo priėmimas buvo atšauktas.[10]

Po 2007 m. išsakytų Hu Dzintao pareiškimų, kad Honkongo jaunimas turėtų būti išsamiau supažindinamas su Kinija ir jos santvarka, buvo pradėta svarstyti apie privalomo patriotinio ugdymo įvedimą Honkongo mokyklose. Šie svarstymai buvo sukonkretinti 2012 m. ir sukėlė jaunų aktyvistų judėjimą Scholarism, vedamą moksleivio Joshua Wong. Buvo rengiami protestai gatvėse, įrengiamos stovyklos priešais valstybines institucijas. Reaguodama į pasipriešinimą, Honkongo valdžia ugdymo programos priėmimą suspendavo.[11]

 
Vienas iš Skėčių revoliucijos protestų 2014 m. spalio 28 d.

2014 m. Honkongas sulaukė daug dėmesio dėl jame kilusių didelio masto protestų, įgavusių Skėčių revoliucijos vardą dėl skėčių, kuriais protestuotojai saugojosi nuo policijos naudojamų ašarinių dujų. Nepasitenkinimą sukėlė svarstymai, kaip bus renkama Honkongo vadovybė – protestuotojai pasisakė už laisvus tiesioginius demokratinius rinkimus ir prieštaravo Pekino kontrolei parenkant kandidatus. Protestų metu buvo užimtos pagrindinės gatvės, įrengiamos improvizuotos stovyklos. Intensyviausiai tai vyko rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Metų gale judėjimas pradėjo blėsti ir baigėsi nepasiekęs savo reikalavimų Honkonge įgyvendinti demokratines reformas.[12]

Nauja įtampos tarp Kinijos ir Honkongo banga pasireiškė 2019 m. birželį dėl svarstomo ekstradicijos įstatymo, leidžiančio Honkongui įtariamuosius perduoti Kinijos teisinei sistemai. Kritikai tai vertino kaip Honkongo autonomijos pažeidimą, kuris vestų prie susidorojimo su disidentais ir režimo kritikais. Taip pat buvo įžvelgiama auganti Kinijos kontrolė, pažeidžianti „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą.[13] Įstatymo priėmimas buvo atšauktas tų pačių metų rugsėjį, tačiau iki to laiko protestai peraugo į platesnio masto nepasitenkinimą dėl Honkongo politinės padėties ir reikalavo demokratinių reformų, nepriklausomo policijos žiauraus elgesio su protestuotojais tyrimo, suimtų protestuotojų paleidimo. Protesto formos taip pat tapo radikalesnės, vyko susirėmimai su policija.[14]

Praėjus metams nuo protestų pradžios, 2020 m. gegužės 28 d., Kinijos Nacionaliniame Liaudies Kongrese buvo nuspręsta dėl Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimo – panašaus į tą, kuris buvo svarstytas 2003 m. ir išprovokavo Honkongo gyventojų protestus, tačiau šįkart padiktuoto centrinės Kinijos valdžios ir numatančio didesnę Pekino kontrolę.[15] Naujojo įstatymo kritikai jį vertina kaip pažeidžiantį Honkongo autonomiją ir prieštaraujantį „vienos šalies, dviejų sistemų“ principui, kuris turėtų galioti bent iki 2047 m.[16] Lapkričio mėn. nuo pareigų buvo nušalinti Honkongo parlamento nariai, apkaltinti palaikantys nepriklausomo Honkongo idėją ir taip pažeidžiantys nacionalinio saugumo įstatymą, o solidarizuodamiesi atsistatydino ir keliolika kitų Kinijos atžvilgiu kritiškų parlamentarų.[17]

GeografijaKeisti

Honkongas (Siangangas) susideda iš trijų dalių:

Honkongas yra Kinijos pietryčiuose, Perlų upės estuarijoje. Iš visų pusių išskyrus šiaurinę apsuptas Pietų Kinijos jūros. Šiaurėje Šam Čun upė jį skiria nuo Guangdongo provincijos miesto Šendženo. Kauluno pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti; daug įlankų.[5] Kraštovaizdis kalnuotas, aukščiausia viršukalnė – Tai Mošanas (957 m),[18] stūksantis Kauluno pusiasalyje.

KlimatasKeisti

Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 16 °C, liepos 29 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta apie 2000 mm kritulių (daugiausia gegužės–rugsėjo mėn.). Siaučia taifūnai (gegužės–liepos ir spalio mėn.). Miškai (daugiausia drėgnieji atogrąžų) užima apie 20 % teritorijos (daugiausia jų Lantau saloje).

 
Kauluno (Dziulongo), Honkongo salos ir Honkongo panorama

Politinė sistemaKeisti

 
Honkongo parlamento pastatas.

Honkongo politinės sistemos struktūra remiasi 1990 m. priimtu ir 1997 m. (po teritorijos perdavimo Kinijai) įsigaliojusiu Pagrindiniu įstatymu (Basic Law), kuris veikia kaip de facto Honkongo konstitucija. Šis įstatymas įtvirtina Honkongo autonomiją nuo Kinijos centrinės valdžios – taip vadinamą „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, leidžiantį Honkongui turėti savas įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teismines valdžios struktūras.[19]

Įstatymų leidžiamosios valdžios funkciją atlieka Įstatymų leidžiamoji taryba (angl. Legislative Council, dažnai vadinama Legco) – vienų rūmų parlamentas, kurį sudaro 70 narių. Jie renkami penkerių metų kadencijai – 40 visuotiniuose rinkimuose, o likusieji 30 atstovauja įvairias interesų grupes. Kadangi Honkonge veikia daugiapartinė sistema, vietas parlamente užima įvairių politinių partijų nariai, paprastai susivienijantys į Pekiną palaikančią koaliciją ir jai oponuojančią prodemokratišką grupę.

Vykdomąją valdžią atstovauja Vykdomoji taryba (angl. Executive Council arba Exco), kuriai vadovauja vyriausybės pirmininkas. Taryba prižiūri įvairių valdžios agentūrų (kurios gali būti traktuojamos kaip ministerijos) darbą. Vyriausybės pirmininkas renkamas specialaus rinkimų komiteto penkerių metų kadencijai ir turi būti patvirtinimas centrinės Kinijos valdžios.[20]

Administracinis suskirstymasKeisti

 
Honkongo administracinis žemėlapis
Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Honkongas administraciškai suskirstytas į 18 rajonų:

EkonomikaKeisti

Honkongas ir Šanchajus ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse.

Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP.Honkonge veikia kapitalistinė mišri paslaugų ekonomika, kuriai būdingi maži mokesčiai, minimalus vyriausybės kišimasis į rinką ir nusistovėjusi tarptautinė finansų rinka. Honkongas yra 34-oji pagal dydį pasaulio ekonomika, jo nominalusis BVP siekia maždaug 402 milijardus JAV dolerių. [12] Honkongo ekonomika nuo 1995 m. užima pirmąją vietą "Heritage Foundation" ekonominės laisvės indekse. 2021 m. birželio mėn. duomenimis, Honkongo vertybinių popierių birža yra ketvirta pagal dydį pasaulyje, jos rinkos kapitalizacija siekia 6.8 trilijono JAV dolerių(2021) .

Honkongas yra septintas pagal eksporto ir importo apimtis (2019 m.), prekiaujantis prekėmis, kurių vertė viršija jo bendrąjį vidaus produktą. Daugiau nei pusę jo krovinių srauto sudaro perkrovimai (prekės, keliaujančios per Honkongą). Produktai iš žemyninės Kinijos sudaro apie 40 % šio srauto. Miesto padėtis leido sukurti transporto ir logistikos infrastruktūrą, kurią sudaro septintasis pagal apkrovą pasaulyje konteinerių uostas ir judriausias tarptautinių krovinių oro uostas. Didžiausios teritorijos eksporto rinkos yra žemyninė Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Honkongas yra jūrinio šilko kelio, einančio nuo Kinijos pakrantės per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą, ten - į Aukštutinės Adrijos regioną Trieste, dalis, turinti geležinkelio jungtis su Vidurio ir Rytų Europa, turi mažai dirbamos žemės ir gamtinių išteklių, todėl didžiąją dalį maisto produktų ir žaliavų importuoja. Daugiau kaip 90 % Honkongo maisto produktų, įskaitant beveik visą mėsą ir ryžius, importuojama. 0,1 % BVP sudaro žemės ūkio veikla, kurią sudaro aukščiausios kokybės maisto produktų ir gėlių veislių auginimas.

Nors antrojoje kolonijinės eros pusėje teritorija turėjo vieną didžiausių Azijos gamybos ekonomikų, dabar Honkongo ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius. Šiame sektoriuje sukuriama 92,7 % ekonomikos produkcijos, o viešajam sektoriui tenka apie 10 %. 1961-2020 m. Honkongo bendrasis vidaus produktas padidėjo 250 kartų, o BVP vienam gyventojui - 65 kartus. 1993 m. teritorijos BVP, palyginti su žemyninės Kinijos BVP, pasiekė aukščiausią lygį - 27 %; 2017 m. jis sumažėjo iki mažiau nei 3 %, nes žemyninė Kinija vystėsi ir liberalizavo savo ekonomiką. 1978 m. pradėjus liberalizuoti žemyninės Kinijos rinką, ekonominė ir infrastruktūrinė integracija su Kinija labai padidėjo. Nuo 1979 m., kai buvo atnaujintas tarpvalstybinis traukinių eismas, buvo patobulinta ir nutiesta daug geležinkelio ir kelių jungčių, taip palengvinant prekybą tarp regionų. Glaudesnės ekonominės partnerystės susitarimu įteisinta laisvosios prekybos tarp abiejų teritorijų politika, kiekviena jurisdikcija įsipareigojo pašalinti likusias kliūtis prekybai ir tarpvalstybinėms investicijoms. Panašioje ekonominėje partnerystėje su Makao išsamiai aprašytas prekybos tarp specialiųjų administracinių regionų liberalizavimas. Nuo suvereniteto perdavimo Kinijos bendrovės išplėtė savo ekonominę veiklą teritorijoje. Kontinentinės Kinijos įmonės sudaro daugiau kaip pusę Hang Seng indekso vertės (1997 m. jos sudarė 5 %).Žemyninei daliai liberalizavus ekonomiką, Honkongo laivybos pramonė susidūrė su didele kitų Kinijos uostų konkurencija. Pusė Kinijos prekybos prekių 1997 m. keliavo per Honkongą, o iki 2015 m. jų sumažėjo iki maždaug 13 %. Minimalus teritorijos apmokestinimas, bendrosios teisės sistema ir valstybės tarnyba traukia užsienio korporacijas, norinčias įsisteigti Azijoje. Mieste yra antras pagal dydį įmonių būstinių skaičius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Honkongas yra vartai tiesioginėms užsienio investicijoms Kinijoje, suteikiantys investuotojams atvirą prieigą prie žemyninės Kinijos rinkų per tiesioginį ryšį su Šanchajaus ir Šendženo vertybinių popierių biržomis. Teritorija buvo pirmoji už žemyninės Kinijos ribų esanti rinka, kurioje buvo prekiaujama juaniais denominuotomis obligacijomis, ir yra vienas didžiausių ofšorinės prekybos juaniais centrų. 2020 m. lapkritį Honkongo finansinių paslaugų ir iždo biuras pasiūlė naują įstatymą, pagal kurį prekyba kriptovaliutomis bus apribota tik profesionaliems investuotojams, o prekiautojai mėgėjai (93 % Honkongo prekiautojų) liks už rinkos ribų

Vyriausybė ekonomikoje atliko pasyvų vaidmenį. Kolonijinės vyriausybės mažai vykdė pramonės politiką ir beveik nevykdė prekybos kontrolės. Pagal "pozityvaus nesikišimo" doktriną pokario administracijos sąmoningai vengė tiesioginio išteklių paskirstymo; aktyvi intervencija buvo laikoma žalinga ekonomikos augimui. 8-ajame dešimtmetyje ekonomikai pereinant prie paslaugų teikimo, vėlyvosios kolonijinės vyriausybės pradėjo taikyti intervencinę politiką. Administracijos po perdavimo tęsė ir plėtė šias programas, įskaitant eksporto kreditų garantijas, privalomą pensijų sistemą, minimalų darbo užmokestį, antidiskriminacinius įstatymus ir valstybinį hipotekos rėmėją.

Turizmas yra svarbi ekonomikos dalis, sudaranti 5 % BVP. 2016 m. 26,6 mln. lankytojų į teritoriją įnešė 258 mlrd. hongkongiškų dolerių (32,9 mlrd. JAV dolerių), todėl Honkongas yra 14-oje vietoje pagal populiarumą tarp tarptautinių turistų. Tai populiariausias Kinijos miestas tarp turistų, sulaukiantis daugiau kaip 70 % daugiau lankytojų nei jo artimiausias konkurentas (Makao). Miestas priskiriamas prie brangiausių miestų emigrantams.


ŠvietimasKeisti

Švietimas Honkonge iš esmės sukurtas pagal Jungtinės Karalystės, ypač Anglijos, modelį. Vaikai privalo lankyti mokyklą nuo 6 metų iki vidurinio išsilavinimo įgijimo, paprastai 18 metų. Vidurinio išsilavinimo pabaigoje visi mokiniai laiko valstybinį egzaminą, kurį sėkmingai išlaikę gauna Honkongo vidurinio išsilavinimo diplomą. Iš 15 metų ir vyresnių gyventojų 81 % baigė žemesnįjį vidurinį išsilavinimą, 66 % - aukštesnįjį vidurinį, 32 % - aukštąją mokyklą be diplomo, o 24 % - bakalauro ar aukštesnį laipsnį. privalomasis švietimas prisidėjo prie to, kad suaugusiųjų raštingumo lygis yra 95. 7 %. Raštingumo lygis žemesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse dėl pabėgėlių iš žemyninės Kinijos antplūdžio pokario kolonijiniu laikotarpiu; didelė dalis vyresnio amžiaus gyventojų dėl karo ir skurdo neturėjo formalaus išsilavinimo.

Bendrojo lavinimo mokyklos skirstomos į tris kategorijas: valstybinės mokyklos, kurias valdo vyriausybė; subsidijuojamos mokyklos, įskaitant vyriausybės pagalbos ir dotacijų mokyklas; ir privačios mokyklos, dažnai valdomos religinių organizacijų, kuriose priėmimas grindžiamas akademiniais pasiekimais. Šioms mokykloms taikomos Švietimo biuro pateiktos mokymo programos gairės. Privačios mokyklos, subsidijuojamos pagal tiesioginių subsidijų schemą; tarptautinėms mokykloms ši sistema netaikoma ir jos gali pasirinkti taikyti kitokias mokymo programas ir mokyti kitomis kalbomis.

Vyriausybė laikosi "mokymo gimtąja kalba" politikos; daugumoje mokyklų mokoma kantono kalba, o rašytinis mokymas vyksta kinų ir anglų kalbomis. Kitos kalbos, naudojamos kaip mokymo priemonės ne tarptautinėse mokyklose, yra anglų ir putonghua (standartinė mandarinų kinų kalba). Vidurinėse mokyklose pabrėžiamas "dvikalbystė ir trikalbystė", o tai paskatino šnekamosios mandarinų kalbos mokymo plitimą[312].

Honkonge yra vienuolika universitetų. Honkongo universitetas buvo įkurtas kaip pirmoji miesto aukštojo mokslo įstaiga ankstyvuoju kolonijiniu laikotarpiu 1911 m. Honkongo kiniškasis universitetas įkurtas 1963 m., siekiant patenkinti universiteto, kuriame būtų dėstoma naudojant kinų kalbą kaip pagrindinę mokymo kalbą, poreikį. Kartu su Honkongo mokslų ir technologijos universitetu bei Honkongo miesto universitetu šie universitetai priskiriami prie geriausių Kinijoje ir visoje Azijoje.[21][22]. Vėlesniais metais buvo įsteigti Honkongo politechnikos universitetas, Honkongo baptistų universitetas, Lingnan universitetas, Honkongo švietimo universitetas, Honkongo metropoliteno universitetas, Honkongo Shue Yan universitetas ir Honkongo Hang Seng universitetas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 „Survey and Mapping Office – Circulars and Publications“. Survey and Mapping Office. Nuoroda tikrinta 20 October 2020. 
  2. „Population - Overview | Census and Statistics Department“. Censtatd.gov.hk. Nuoroda tikrinta 29 May 2020. 
  3. Population By-Census 2016, p. 34.
  4. 4,0 4,1 „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 20 October 2020. [neveikianti nuoroda] Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "IMFWEOHK" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  5. 5,0 5,1 „Honkongas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  6. Courtauld, Holdsworth & Vickers 1997, pp. 38–58.
  7. Scott 1989, p. 6.
  8. Carroll 2007, p. 181.
  9. „Honkongo istorija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  10. Summers, T. (2019). China's Hong Kong: The Politics of a Global City. Agenda Publishing, p. 37–39
  11. Cheng, J. Y. (2020). Evaluation of the C. Y. Leung Administration. City University of Hong Kong Press, Chapter 15: The Anti-National Education Movement in Hong Kong
  12. Summers, T. (2019). China's Hong Kong: The Politics of a Global City. Agenda Publishing, p. 77–79
  13. The Hong Kong crisis, East Asia Forum, 2019–10–21
  14. The Hong Kong protests explained in 100 and 500 words, BBC, 2019–11–28
  15. Hong Kong’s high degree of autonomy in the balance, East Asia Forum, 2020–06–26
  16. The end of Hong Kong autonomy, East Asia Forum, 2020–05–31
  17. Hong Kong’s future now lies with China, East Asia Forum, 2020–12–31
  18. Owen & Shaw 2007, p. 13.
  19. Lam, W., Lui, P. L., & Wong, W. (2012). Contemporary Hong Kong Government and Politics. Hong Kong University Press, p. 3
  20. Encyclopedia of World Political Systems. (2016). Taylor & Francis, p. 169
  21. Top Asian Universities 2011-2012, Times Higher Education
  22. QS Asian University Rankings 2012, QS Top Universities

LiteratūraKeisti

NuorodosKeisti

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Honkongas


Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos  

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao