Atverti pagrindinį meniu
Honkongas
中華人民共和國香港特別行政區
Specialusis administracinis regionas
Honkongo vėliava
(Išsamiau)
Honkongo herbas
(Išsamiau)
LocationHongKong.png
Valstybinė kalba kinų, anglų
Pripažinta regioninė kalba kantono kinų
Vadovai Carrie Lam
Vyriausioji vadovė
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1108 km²
4,6 %
Gyventojų

 – 2017 m.
 – Tankis

 

7 401 941 (103)
6480 žm./km²

BVP 2011
 – Iš viso 351,119 mlrd. $
 – BVP žmogui 49 137 $
Valiuta Honkongo doleris (HKD)
Laiko juosta UTC +8
Interneto kodas .hk

Honkongo specialusis administracinis regionas, taip pat Siangangas (kin. 香港, Xiānggǎng 'Kvapnusis uostas') – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros.[1] Plotas 1108 km², 7,4 mln. gyventojų (2018 m.).

1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir KLR susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.

Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio civilinės aviacijos centrų ir dažnai naudojamas keliautojų kaip persėdimo taškas į kitus Azijos kraštus skrydžiams iš Europos bei JAV miestų. Teritorija turi puikiai išvystytą bei efektyvią kelių ir viešojo transporto sistemą bei vieną šiuolaikiškiausių pasaulio oro uostų (Honkongo tarptautinis oro uostas atidarytas 1998 m.).

IstorijaKeisti

Dabartinio Honkongo teritorija Kinijos valstybės dalimi tapo III a. pr. m. e. Sungų dinastijos laikais (960–1279 m.) čia kūrėsi gyvenvietės.

Didžiosios Britanijos–Kinijos karo (1840–42 m.) metu Honkongo salą okupavo britai ir 1842 m. pagal Nankino sutartį ji buvo perleista valdyti britams.[2] Per 1856–60 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karą su Kinija britams atiteko bei prie Honkongo buvo prijungtas Kaulunas. Honkongo reikšmė ėmė augti. 1898 m. Didžiosios Britanijos–Kinijos sutartimi Didžioji Britanija 99 metams išsinuomojo Naująsias Teritorijas.[3] XX a. pradžioje Honkongas tapo svarbiu Tolimųjų Rytų prekybos ir pramonės centru.

Per Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1941 m. gruodžio iki 1945 m. rugpjūčio, priklausė jį užgrobusiai Japonijos imperijai. Kapituliavus Japonijai sugrįžo į Didžiosios Britanijos rankas. XX a. 5-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje Honkongą užplūdo nuo pilietinio karo apimtos Kinijos besitraukiantys kinų pabėgėliai. 19451972 m. gyventojų padaugėjo nuo 600 000 iki 4 milijonų. 7-ajame dešimtmetyje staiga išaugo pramonės, ypač lengvosios, plėtra. Honkongas tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. Pagal 1984 m. deklaraciją Didžioji Britanija įsipareigojo 1997 m. perleisti Honkongą Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti jo autonomiją, buvusią visuomeninę, ūkinę ir teisinę sistemą.[4] 1997 m. birželio 30 d. Honkongas oficialiai perduotas Kinijai.[5] To pasekoje regioną paliko dalis britų.

GeografijaKeisti

Honkongas (Siangangas) susideda iš trijų dalių:

Honkongas yra Kinijos pietryčiuose, Perlų upės estuarijoje. Iš visų pusių išskyrus šiaurinę apsuptas Pietų Kinijos jūros. Šiaurėje Šam Čun upė jį skiria nuo Guangdongo provincijos miesto Šendženo. Kauluno pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti; daug įlankų.[1] Kraštovaizdis kalnuotas, aukščiausia viršukalnė – Tai Mošanas (957 m),[6] stūksantis Kauluno pusiasalyje.

KlimatasKeisti

Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 16 °C, liepos 29 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta apie 2000 mm kritulių (daugiausia gegužės–rugsėjo mėn.). Siaučia taifūnai (gegužės–liepos ir spalio mėn.). Miškai (daugiausia drėgnieji atogrąžų) užima apie 20 % teritorijos (daugiausia jų Lantau saloje).

 
Kauluno (Dziulongo), Honkongo salos ir Honkongo panorama

Administracinis suskirstymasKeisti

EkonomikaKeisti

Honkongas ir Šanchajus ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse.

Honkongo ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP.

ŠvietimasKeisti

Honkonge yra aštuoni universitetai, tarp kurių Honkongo universitetas, Honkongo kiniškasis universitetas, Honkongo mokslų ir technologijos universitetas bei Honkongo miesto universitetas yra vertinami kaip vieni geriausių Kinijoje ir visoje Azijoje.[7][8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 „Honkongas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  2. Courtauld, Holdsworth & Vickers 1997, pp. 38–58.
  3. Scott 1989, p. 6.
  4. Carroll 2007, p. 181.
  5. „Honkongo istorija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-09-27. 
  6. Owen & Shaw 2007, p. 13.
  7. Top Asian Universities 2011-2012, Times Higher Education
  8. QS Asian University Rankings 2012, QS Top Universities

LiteratūraKeisti

NuorodosKeisti

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Honkongas


Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos  

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao