Aš turiu svajonę
„Aš turiu svajonę” (angl. I Have a Dream) – tai populiarus Martino Liuterio Kingo pasakytos kalbos, kurioje jis reikalavo rasinės lygybės bei užbaigti diskriminaciją, pavadinimas. 1963 metų rugpjūčio 28 dieną žygio į Vašingtoną metu Kingo nuo Linkolno memorialo laiptų pasakyta kalba buvo reikšmingas Amerikos pilietinių teisių judėjimo momentas. Kalba, kurios klausėsi daugiau nei 200 000 pilietinių teisių judėjimo šalininkų,[1] yra laikoma viena iš didingiausių ir garsiausių kalbų žmonijos istorijoje. 1999 metais viešųjų kalbų mokslininkai šią kalbą išrinko geriausia XX amžiaus Jungtinėse Valstijose pasakyta kalba.[2] Pasak JAV Atstovų rūmų nario Džono Luiso, kuris taip pat tą dieną kaip Studentų nesmurtinio koordinacinio komiteto prezidentas taip sakė kalbą, „daktaras Kingas turėjo galią, talentą ir sugebėjimus paversti tuos Linkolno memorialo laiptus įamžinta vieta, kuri amžiams bus atpažįstama. Tai kalbėdamas jis ugdė, įkvėpė ir informavo ne tik tuos žmones ten, prie Linkolno memorialo, bet ir žmones visoje Amerikoje bei ateities kartas.”[3]
Savo kalbos pabaigoje Kingas nukrypo nuo savo paruošto kalbos teksto ir improvizuotai užbaigė retorinę kalbos pabaigą, įterpdamas frazę „Aš turiu svajonę”, greičiausiai įkvėptas Mahalios Džekson raudos „Pasakyk jiems apie svajonę, Martinai!”[4] Kingas įterpdamas tą pačią kalbos dalį taip pat pasakė kalbą 1963 metais Detroite .[5]
Stilius
redaguotiMartino Liuterio Kingo kalba „Aš turiu svajonę” yra laikoma retorikos meno šedevru.[reikalingas šaltinis] Kingo kalba yra panaši į baptistų pamokslo stilių (Kingas buvo baptistų dvasininkas). Kalboje remiamasi svarbiais ir visuotinai gerbiamais šaltiniais, tokiais kaip Biblija, Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija, Išlaisvinimo aktu ir JAV konstitucija. Per retorinę aliuzijos priemonę, Kingas panaudoja frazes ir ištraukas iš svarbių kultūrinių tekstų. Savo kalbos pradžioje Kingas panaudoja aliuziją į Abraomo Linkolno Getisbergo kalbą, sakydamas „Prieš penkias dvidešimtis metų…” (angl. "Five score years ago…"). Kalboje taip pat dominuoja užuominos į Bibliją. Pavyzdžiui, Kingas daro aliuziją į 30 psalmės 5 eilutę[6] antrame savo kalbos posme. Remdamasis vergijos uždraudimu, paskelbtu Emancipacijos akte, Kingas sako, kad „tai [vergų išlaisvinimas] atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos jų nelaisvės nakties.” Kita biblinė aliuzija randama Kingo kalbos 10-ajame posme: „Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė.” Tai aliuzija į Amoso knygą (5:24).[7] Kingas taip pat cituoja iš Izaijo knygos (40:4-5): „Aš turiu svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į viršų…”[8] Be to, pažymėdamas, kad „ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis ruduo…”, Kingas naudoja aliuziją į Viljamo Šekspyro pjesės Ričardas III įžangines eilutes.
Anafora, frazės kartojimas sakinio pradžioje, tai retorinė priemonė, kuri yra naudojama visoje kalboje. Anaforos pavyzdys yra randamas kalbos pradžioje, kai Kingas ragina publiką pasinaudoti momentu: frazė „Dabar atėjo laikas” šeštojoje kalbos pastraipoje yra pakartojama keturis kartus. Labiausiai cituojamas anaforos pavyzdys yra frazė „Aš turiu svajonę”, Kingui piešiant mišrios ir suvienytos Amerikos vaizdą yra pakartojama aštuonis kartus. Kiti pavyzdžiai, kai Kingas savo kalboje naudoja anaforą: „Mes niekada nebūsim patenkinti”, „Tikėdami”, „Teskamba laisvė”, „Pagaliau laisvi”.
Pagrindinės ištraukos
redaguoti- „Tam tikra prasme, mes atėjome į savo tautos sostinę išgryninti čekį. Mūsų respublikos architektai, rašydami didingus Konstitucijos ir Nepriklausomybės deklaracijos žodžius, pasirašė įsipareigojimą, kurio įpėdiniais tapo visi amerikiečiai. Šis įsipareigojimas buvo pažadas, kad visiems žmonėms – taip, juodaodžiams, taip pat ir baltaodžiams, bus garantuotos nenusavinamos gyvybės, laisvės ir laimės siekimo teisės. Šiandien akivaizdu, kad Amerika, taip kaip jos spalvotieji piliečiai yra susirūpinę, nevykdo savo pasirašyto įsipareigojimo. Užuot pagerbusi šį šventą įsipareigojimą, Amerika davė negrams blogą čekį. Čekį, kurio kitoje pusėje parašyta ‚nepakanka lėšų‘.”
- „Pro pirštus žiūrėti į šio momento primygtinumą tautai gali tapti mirtina klaida. Ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol ateis gaivinantis laisvės ir lygybės ruduo. 1963-ieji – tai ne pabaiga, o pradžia. Tų besiviliančių, kad negras nuleis garą ir dabar bus patenkintas, lauks kartus nusivylimas, jei tauta grįš prie įprastinio reikalų tvarkymo.”
- „Šis naujas nuostabus karingumas, apėmęs negrų bendruomenę, jokiu būdu negali skatinti nepasitikėjimo visais baltaisiais žmonėmis. Didelė dalis mūsų baltųjų brolių, kaip rodo jų buvimas su mumis kartu šiandien, suprato, kad jų likimas yra susijęs su mūsų likimu ir kad jų laisvė yra neatsiejamai surišta su mūsų laisve. Mes negalime žengti į priekį vieni.”
- „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome akivaizdžiomis tiesas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs.“
- „Aš turiu svajonę, kad mano keturi vaikai kada nors gyvens šalyje, kurioje apie juos bus sprendžiama ne pagal odos spalvą, o pagal jų charakterį.”
- „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ant raudonųjų Džordžijos kalnų buvusių vergų ir buvusių vergvaldžių sūnūs galės susėsti kartu prie brolybės stalo.”
- „Tai yra mūsų viltis. Tai yra tikėjimas, kad aš grįšiu atgal į Pietus. Su šiuo tikėjimu mes galėsim suskaldyti nevilties kalnus į vilties akmenis. Su šiuo tikėjimu mes galėsim paversti džeržgiančius mūsų šalies nesutarimus į gražią brolybės simfoniją. Su šiuo tikėjimu mes galėsime kartu dirbti, kartu melstis, kartu sėsti į kalėjimą, kartu ginti laisvę, žinodami, kad vieną dieną mes būsime laisvi.”
- „Dabar atėjo laikas iškelti mūsų šalį iš rasinio neteisingumo dribsmėlio ant tvirtos brolybės uolos. Dabar atėjo laikas paversti teisingumą realybe visiems Dievo vaikams.”
- „Teskamba laisvė. Ir kai tai įvyks, ir kai mes leisime laisvei skambėti, kai mes leisime jai skambėti iš kiekvieno kaimo ir kiekvieno kaimelio, iš kiekvienos valstijos ir iš kiekvieno miesto, mes sugebėsime priartinti tą dieną, kai visi Dievo vaikai – juodieji ir baltieji, žydai ir ne žydai, protestantai ir katalikai – galės susikabinti rankomis ir dainuoti senos negrų giesmės žodžius: „Pagaliau laisvi! Pagaliau laisvi! Ačiū Dieve Visagali, mes pagaliau laisvi!”
Palikimas
redaguotiDėl žygio į Vašingtoną prezidento Džono Kenedžio administracijai buvo padarytas didesnis spaudimas, kad JAV Kongrese būtų ženkliai pasistūmėta pilietinių teisių įstatymų leidime. Prezidentas Kenedis bijojo, kad jei žygyje nedalyvaus daug demonstrantų, tai gali pakenkti jo pastangoms pasistūmėti pilietinių teisių srityje.
Po žygio į Vašingtoną ir savo kalbos, Kingas žurnalo „Times” buvo išrinktas metų žmogumi (1963 metų). 1964 metais Kingas tapo jauniausiu žmogumi, apdovanotu Nobelio taikos premija.[9]
2004 metais JAV Kongreso biblioteka pagerbė šią Kingo kalbą, pridėdama ją į JAV nacionalinį įrašų registrą.
2003 metais nacionalinė parkų tarnyba paskyrė išraižytą marmurinį pjedestalą, norėdama atminti tą Linkolno memorialo vietą, kurioje Kingas sakė kalbą.[10]
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Hansen, D, D. (2003). The Dream: Martin Luther King, Jr., and the Speech that Inspired a Nation. New York, NY: Harper Collins. p. 177.
- ↑ Stephen Lucas and Martin Medhurst (1999 m. gruodžio 15 d). „"I Have a Dream" Speech Leads Top 100 Speeches of the Century“. University of Wisconsin–Madison. Suarchyvuotas originalas 2006-07-09. Nuoroda tikrinta 2006-07-18.
- ↑ „A "Dream" Remembered“. NewsHour. 2003 m. rugpjūčio 28 d. Nuoroda tikrinta 2006-07-19.
- ↑ See Taylor Branch, Parting the Waters: America in the King Years 1954-1963.
- ↑ „Interview With Martin Luther King III“. CNN. 2003 m. rugpjūčio 22 d. Nuoroda tikrinta 2007-01-15.
- ↑ „Psalm 30:5“. Today's New International Version of the Bible. Suarchyvuotas originalas 2007-10-14. Nuoroda tikrinta 2007-01-15.
- ↑ „Amos 5:24“. King James Version of the Bible. Nuoroda tikrinta 2010-01-13.
- ↑ „Isaiah 40:4-5“. King James Version of the Bible. Nuoroda tikrinta 2010-01-13.
- ↑ „Martin Luther King“. The Nobel Foundation. 1964. Nuoroda tikrinta 2007-04-20.
- ↑ „We Shall Overcome, Historic Places of the Civil Rights Movement: Lincoln Memorial“. U.S. National Park Service. Suarchyvuotas originalas 2007-01-05. Nuoroda tikrinta 2007-01-15.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |