Jordanija

Jordanijos Hašimitų Karalystė arab. المملكة الأردنية الهاشمية al-Mamlakah al-Urdunīyah al-Hāshimīyah
Vėliava Herbas
Himnas: „Jordanijos karališkasis himnas“
Jordanija žemėlapyje
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė ir didžiausias miestas	Amanas
Valstybės vadovai  • Karalius  • ministras pirmininkas  • -	Abd Alahas III Bisher Khasawneh -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	89 342 km2 (110) 0,6 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	11 042 719 (84) 114 žm./km2 (70)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2022 47,745 mlrd. $ (93) 4 635 $ (103)
Valiuta	Jordanijos dinaras (JOD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+3 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1946 m. gegužės 25 d.
Interneto kodas	.jo
Telefono kodas	+962

Jordanija (arab. الأردن‎ = al-Urdun), oficialiai Jordanijos Hašimitų Karalystė (arab. المملكة الأردنية الهاشمية = al-Mamlakah al-Urdunīyah al-Hāshimīyah) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Šiaurėje ribojasi su Sirija, šiaurės rytuose – su Iraku, rytuose ir pietuose – su Saudo Arabija, vakaruose – su Palestinos Vakarų Krantu ir Izraeliu. Pietvakariuose Jordanija prieina prie Raudonosios jūros Akabos įlankos. Sostinė ir didžiausias miestas – Amanas.

Istorija

Svarbiausia Jordanijos teritorija, kurioje susitelkę beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).

Senovės Jordanija

Palestinos karalystės IX a. pr. m. e.

Vakarinė Jordanija, kuriai būdingos žemdirbystei tinkamos žemės, buvo vienas pasaulio neolito civilizacijos židinių, kuri čia kilo jau IX tūkst. pr. m. e. Bronzos amžiaus (IV–II tūkst. pr. m. e.) laikais, kaip ir kitose istorinės Sirijos teritorijose, Jordane nesusikūrė didelės imperijos, tačiau susiformavo aukšto lygio miesto kultūra. Svarbiausios gyvenvietės ėmė jungtis į prekybinius kelius. Užjordanė tapo svarbiu regionu, juo einantis kelias jungė šiaurės Siriją su Raudonąja jūra ir iš jo prasidėjo karavanų keliai į Arabiją. Vėliau šis kelias buvo žinomas kaip Karalių kelias.

II tūkst. pr. m. e. politiškai ir kultūriškai Jordano teritorija buvo stipriai veikiama Egipto (iš pradžių Vidurinės, vėliau – Naujosios karalysčių).

XII a. pr. m. e. Egiptui nusilpus nuo jūros tautų antpuolių, Sirijoje susidarė politinis vakuumas, tad atsirado prielaidos susiformuoti vietos valstybingumui. Tuo metu Užjordanėje susiformavo trys karalystės: Amonas, Moabas ir Edomas. Suklestėjo prekybiniai miestai Rabat Amonas, Dhibanas, Buseira. Šios karalystės buvo labai svarbios tarpininkės prekyboje su Jemenu.

Nuo VIII a. pr. m. e. minėtosios karalystės neteko valstybingumo, ir nuo tada čia viešpatavo Asirijos imperija, vėliau – Naujoji Babilono karalystė, dar vėliau – Achemenidų imperija ir Makedonijos imperija. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų Jordanijos teritoriją valdė Seleukidų imperija. Veikiant helenizmui, visame regione paplito graikų kultūra, miestai buvo pervardinti graikiškais pavadinimais, įkurta naujų miestų. Tarp jų svarbiausi buvo Filadelfija, Gerasa, Pela, Um Kaisas ir kt. Dalis miestų šiaurinėje Jordanijoje susivienijo į Dekapolį. Silpstant Seleukidų politinei centralizacijai, II a. pr. m. e. pietinėje Užjordanėje susiformavo Nabatėjų karalystė su sotine Petra; per jos teritoriją ėjo pelningi prekybos su Arabija keliai.

64 m. pr. m. e. Romos imperija inkorporavo Dekapolį į savo imperiją, o Nabatėja išlaikė nepriklausomybę. Tik 106 m. ji savanoriškai įsijungė į Romos imperiją ir tapo Arabijos provincija. Ši gyvavo iki 390 m., kol perėjo Bizantijos imperijai.

Islamiškoji Jordanija

Britų Palestinos mandatas 1920 m.

Siriją VII a. prijungus prie Kalifato, pirmą kartą panaudotas arabiškas Jordanijos vardas: al-Urdun. Jordanija buvo administruojama kaip vienas iš penkių Sirijos (aš-Šam) provincijos (džundų). Tuo metu vietos populiacija stipriai arabizuota ir islamizuota.

Po Abasidų kalifato subyrėjimo, Jordanijos teritoriją valdė svetimšalės dinastijos iš Egipto (Tulunidai (868–905), Ikšididai (935–969), Fatimidai (969–1171), Ajubidai (1169–1250), Mameliukai (1250–1517)), Mesopotamijos (Seldžiukai) ar Sirijos (Hamdanidai ir Zengidai (1127–1222)), taigi savo valstybingumo Jordanija neturėjo. Osmanų imperijoje (1516–1918) Jordanija priklausė Damasko vilajetui.

Yrant Osmanų imperijai, po I pasaulinio karo (1919 m.) Jordanija atiteko Britų imperijai, kaip Britų Palestinos mandato rytinė dalis. 1923 m. pastarajame sukūrus Užjordanės emyratą, Jordanija ėmė formuotis kaip atskiras politinis vienetas, nusistovėjo jos sienos. Iš karto po II pasaulinio karo, 1946 m., perbraižant politinį žemėlapį, Jordanija gavo nepriklausomybę ir tais pačiais metais buvo pervardinta Jordanijos Hašemitų Karalyste (buvęs emyras pradėjo tituluotis karaliumi).

Nuo pat nepriklausomybės Jordanijos istorija yra formuojama jos santykių su vakariniu kaimynu Izraeliu. 1949 m. Jordanija aneksavo iš Izraelio Vakarų krantą, o 1967 m. jį Izraelis atsiėmė. Dėl pašonėje vykstančio karo į Jordaniją masiškai migravo palestiniečiai. Kintant jos gyventojų etninei sudėčiai, tarp atvykėlių ir vietinių arabų kildavo konfliktų. Sunkėjant vidaus padėčiai, iš pradžių suteiktos laisves ir teises buvo suvaržytos: per didžiąją dalį Šaltojo karo ši šalis gyveno komendanto valandos režimu.

Pasibaigus Šaltajam karui, 1994 m. Jordanija sudarė taiką su Izraeliu, pradėjo liberalizuoti savo ekonomiką, politiką, visuomenę. Jordanija turi vieną laisviausių Artimuosiuose Rytuose rinkos ekonomikų.

Politinė sistema

Jordanija yra konstitucinė monarchija, kurioje veikia daugiapartinė sistema. Valdžios struktūra paremta 1952 m. sausio 8 d. priimta Konstitucija.

Jordanijos vadovas – karalius, jo pozicija paveldima. Karalius skiria ministrą pirmininką, pasirašo arba vetuoja visus įstatymus, patvirtina konstitucijos pataisas, turi galią paleisti parlamentą, atleisti teisėjus. Jis taip pat yra vyriausiasis savo šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, gali skelbti karą. Dabartinis karalius – Abdula II (nuo 1999 m.), karaliaus Huseino, valdžiusio 1953–1999 m., sūnus.

Vykdomoji valdžia sutelkta karaliaus ir ministrų kabineto, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, rankose. Ministras pirmininkas, skiriamas karaliaus neribotam laikotarpiui, būna atsakingas už ministrų kabineto suformavimą ir vadovavimą jam.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: 60 vietų Senatui ir 120 vietų Deputatų Rūmams. Senato narius skiria karalius iš žinomų šalies žmonių, ne jaunesnių kaip 40 metų, ketverių metų kadencijai. Deputatų Rūmų narius per visuotinius rinkimus ketverių metų kadencijai išrenka Jordanijos piliečiai. Šie Rūmai turi teisę priimti, papildyti arba atmesti Senato pateikiamus įstatymus. Senatas su Deputatų Rūmais dviejų trečiųjų balsų dauguma taip pat gali atmesti karaliaus veto.

Daugiapartinė sistema Jordanijoje įsigaliojo 1992 metais, priėmus Politinių partijų įstatymą ir panaikinus ilgą laiką galiojusį partijų veiklos draudimą. Kol kas partijų įtaka maža, dauguma Deputatų Rūmų narių yra nepriklausomi kandidatai.

Pagal Demokratijos indeksą 2011 m. Jordanija buvo įvertinta kaip turinti autoritarinį režimą ir užėmė 118-ąją vietą tarp 167 valstybių.

Jordanija priklauso Arabų lygai, FAO, TVF, Islamo bendradarbiavimo organizacijai, JTO, UNESCO, PSO, PPO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Administracinis suskirstymas

Jordanija administraciškai padalinta į 12 muchafazų. Šios grupuojamos į 3 neoficialius regionus: šiaurės, vidurio ir pietų. Muchafazos padalintos į 52 nahijas.

Geografija

Dėl panašaus į Marso paviršių Vadi Rumo slėnis, esantis pietų Jordanijoje, yra tapęs populiaria turistų ir filmavimų vieta.

Jordanijoje trys ryškios geografinės zonos: vakaruose – Jordano slėnis, rytuose – dykumos, o tarp jų – plokščiakalnių ir aukštumų sritis. Jordanijoje labai trūksta vandens, be to, joje nėra naftos, o iš mineralų telkinių – tik fosfatai. Pastarieji kartu su kalio druska yra pagrindinės šios šalies eksporto prekės.

Miškingos Adžluno apylinkės. Miškai sudaro mažiau kaip 2 % Jordanijos teritorijos, todėl ji yra viena mažiausiai miškingų pasaulio šalių.

Jordanijos vakaruose driekiasi Jordano slėnis. Jordano upė teka Gauro tektonine įduba į pietus. Jos ilgis – 252 km. Upės vanduo naudojamas gyventojų reikmėms tenkinti. Jordanas įteka į Negyvąją jūrą.

Klimatas

Vyrauja subtropinis klimatas, būdingi ryškūs temperatūrų pokyčiai. Šiltas ir sausas periodas tęsiasi nuo balandžio iki spalio. Vidutinė temperatūra +26° C. Rugpjūtį temperatūra gali pakilti iki 49° C karščio. Sausis – šalčiausias mėnuo, vidutinė temperatūra – apie 7° C šilumos. Žiemą gali pasnigti. Lapkričio–vasario mėn. šiauriniams ir centriniams rajonams būdingi lietūs, o Akabos regione saulėta ištisus metus.

Vakarų Jordanijos klimatas Viduržemio tipo: karštos sausos vasaros, vėsios drėgnos žiemos ir du trumpi pereinamieji metų laikai. Kituose trijuose ketvirtadaliuose šios šalies teritorijos vyrauja dykumų klimatas: čia per metus neiškrenta nė 250 mm kritulių.

Jordanijos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	7,7	9	11,6	15,8	20	23,6	25,1	25,2	23,4	19,9	14,3	9,4	17
Krituliai mm	62	54	51	17	3	0	0	0	0	8	25	51	271
Duomenys: Jordanijos klimatas 2012 07 01

Ekonomika

Mažiau kaip 5 % Jordanijos žemių yra dirbama, o smulkių ūkių indėlis mažas, kadangi žemė neproduktyviai įdirbama ir nepakankamai drėkinama. Pagrindiniai žemės ūkio produktai: kviečiai, miežiai, lęšiai, pomidorai, baklažanai, citrusiniai vaisiai, vynuogės. Dauguma Jordanijos gyventojų verčiasi augindami avis, ožkas, galvijus.

Jordanijos pramonė perdirba žemės ūkio produktus, gamina alkoholinius gėrimus, drabužius, statybos medžiagas. Beveik pusė šios šalies gamybos sutelkta sostinėje Amane. Gan dideliais kiekiais gaminami fosfatai, trąšos, kalio karbonatas. Veikia nedidelė naftos perdirbimo įmonė.

Jordanijos sostinė Amanas

Jordanija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Importuojama žaliavinė nafta, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Eksportuojamos trąšos, kalio karbonatas, fosfatai, žemės ūkio produktai. Pagrindiniai Jordanijos mainų partneriai – Europos Sąjungos šalys, Irakas, Indija, Saudo Arabija, JAV, Japonija.

Demografija

Jordanijos gyventojų skaičiaus augimas nuo 1952 m.

Jordaniečių mergaitės

2004 m. Jordanijoje buvo įvykdytas visuotinis gyventojų surašymas, jo duomenys paskelbti pačių metų spalio mėnesį. Pagal tų metų surašymą Jordanijoje gyveno 5 100 981 žmonių. Į surašymą nebuvo įtraukta 190 000 imigrantų iš kitų šalių. Metinis populiacijos prieaugis buvo 2,5 % (ankstesnio, 1994 m., surašymo duomenimis, prieaugis buvo 3,3 %). Vyrai sudarė 51,5 % (2 628 717) visų Jordanijos gyventojų, o moterys – 48,5 % (2 472 264). Jordaniečiai sudarė 93 % (4 750 463) visos populiacijos, o ne Jordanijos piliečiai – 7 % (349 933). Manoma, kad dauguma formų neužpildžiusių Jordanijoje gyvenančių žmonių buvo imigrantai iš šalia esančių šalių. Jordanijoje 2004 m. buvo 946 tūkstančiai namų ūkių, t. y. 5,3 gyventojo vienam namų ūkiui (1994 m. vykdytame surašyme vienam namų ūkiui teko šeši žmonės).

Imigrantų skaičius Jordanijoje sudaro bene didžiausią visame pasaulyje procentą nuo visų šalies gyventojų. Pagal 2005 m. Jungtinių Tautų ataskaitą, daugiau kaip 40 % Jordanijos gyventojų yra gimę svetur (šiuo rodikliu Jordanija pralenkia netgi Jungtines Amerikos Valstijas). Dauguma Jordanijoje gyvenančių arabų yra jordaniečiai, palestiniečiai ir irakiečiai. Be to, esama gana gausių imigrantų iš Egipto bei Sirijos bendruomenių, o pastaruoju metu – ir Libijos. Jordanijoje taip pat yra 15 000 libaniečių, 2006 m. emigravusių iš savo tėvynės dėl karo su Izraeliu. Šioje šalyje gyvena palyginti nemažai ne arabų tautų atstovų – 2–5 %; dauguma jų – čerkesai, čečėnai, armėnai, turkmėnai, čigonai. Šių tautų atstovai yra integravęsi į vietos kultūrą, bet kartu išlaikę ir savo tautinę tapatybę. Jordanijoje gyvena santykinai daug amerikiečių ir europiečių – jie daugiausia susitelkę sostinėje Amane, kadangi čia daug įvairių tarptautinių organizacijų būstinių bei diplomatinių atstovybių. Nuo karo Irake pradžios Jordanijoje laikinai ar pastoviai yra apsistoję daug krikščionių (asirų) – jų skaičius gali siekti iki 500 000.

Zaatario pabėgėlių stovykla, kurioje gyvena 80 000 Sirijos pabėgėlių. Tai didžiausia pasaulyje Sirijos pabėgėlių stovykla.

2004–2007 m. Jordanijos gyventojų pagausėjo dėl masinės pabėgėlių iš Irako migracijos. 2007 m. Jordanijoje gyveno 700 000–1 000 000 irakiečių. Gyventojų pagausėjo nuo 5 100 000 (2004 m.) iki 6 300 000 (2009 m.).^{[reikalingas šaltinis]} Jungtinių Tautų duomenimis, 2008 m. į Jordaniją atvyko beveik 2 mln. pabėgėlių iš Palestinos, dauguma jų tapo Jordanijos piliečiais. 338 000 pabėgėlių buvo apgyvendinti JT stovyklose.

Manoma, kad migrantai Jordanijoje sudaro 20–30 % visos darbo jėgos. Darbininkų migrantų skaičius, įskaitant ir vietinius gyventojus, siekia milijoną. Pusę jų sudaro egiptiečiai, likusieji yra iš Pakistano, Vietnamo, Nepalo, Sirijos, Indijos. Jordanijoje yra viena didžiausių pasaulyje vietinių migrantų darbininkų populiacijų. Vietinių darbininkų skaičius siekia 300 000, dauguma jų iš Šri Lankos, Filipinų ir Indonezijos. Jordanijoje gyvena tūkstančiai užsieniečių moterų, dirbančių naktiniuose klubuose ir baruose; dauguma jų – iš Šiaurės Afrikos ir Rytų Europos.

Kalba

Oficiali kalba Jordanijoje yra arabų (šnekama vietine arabų kalbos tarme). Anglų kalba, nors ir neturi oficialaus statuso, yra gana plačiai vartojama visoje šalyje ir yra de facto kalba prekybos, bankininkystės srityse, o kartu su arabų kalba – ir švietimo sektoriuje. Arabų ir anglų kalbų mokymasis yra privalomas visose valstybinėse ir daugelyje privačių mokyklų, o prancūzų kalbos mokymasis yra pasirenkamas ir ne toks populiarus. Radijo programos Jordanijoje transliuojamos anglų, arabų ir prancūzų kalbomis. Armėnų kalba, taip pat keletas Kaukazo kalbų (čečėnų, čerkesų) vartojamos atitinkamų bendruomenių; esama keleto mokyklų, kuriose dėstoma šiomis kalbomis.

Religija

Amane esanti Abu Darvišo mečetė

Vyraujanti religija Jordanijoje yra islamas. Tai oficiali šalies religija, ją išpažįsta 92 % visų šalies gyventojų, kurių daugumą sudaro sunitai. Religinės pamokos apie krikščionybę ir islamą mokiniams yra siūlomos, bet neprivalomos ir neįtrauktos į stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas programą. Nors Jordanijos vyriausybė ir skatina tikėjimo laisvę, religinių mažumų teisės nėra pakankamai apsaugotos. Misionieriai ir gyventojai, atsisakę islamo ir priėmę kitą religiją, nėra toleruojami ir dažnai susiduria su sunkumais, patiria diskriminaciją.

Stačiatikių bažnyčia Amane

Pagal analitinio instituto „Legatum“ 2010 m. paskelbtą gerovės indeksą, tik mažiau negu pusė jordaniečių nuolat lanko religines apeigas (apie 40 %), o tai reiškia, kad Jordanija patenka tarp vidutiniškai religingų valstybių. Šis rodiklis – vienas mažiausių arabų šalyse ir visame islamo pasaulyje.

Jordanijoje yra ir krikščionybę išpažįstančių žmonių bendruomenė – ji sudaro maždaug 6 % visų nuolatinių šios šalies gyventojų. Krikščionims yra skiriamas atitinkamas vietų skaičius valstybės parlamente. 1950 m. apie 30 % Jordanijos gyventojų buvo krikščionys. Vėliau musulmonų pagausėjo dėl smarkios Palestinos bei Irako gyventojų imigracijos ir didesnio musulmonų bendruomenių gimstamumo rodiklio. Dauguma Jordanijos krikščionių priklauso Jeruzalės Graikijos stačiatikių bažnyčiai. Prie Jordano upės yra viena švenčiausių krikščionims vietų – Jėzaus Kristaus krikšto vieta Al Maghtasas.

Be krikščionių ir musulmonų, Jordanijoje esama ir kitų religijų išpažinėjų – drūzų, bahajų. Drūzai daugiausia gyvena rytinėje šios šalies dalyje, Azrako mieste, ir netoli sienos su Sirija esančioje Zarkoje. Pagrindinė bahajų bendruomenė susitelkusi keliose vietovėse netoli Jordano slėnio.

Kultūra

Virtuvė

Jordanijos virtuvei būdinga patiekalų gausa ir įvairūs patiekalų ruošimo būdai. Populiarūs tiek mėsos (ypač avienos ir ėrienos), tiek žuvies patiekalai, o juos ruošiant labai svarbu rytietiški prieskoniai. Iš daržovių daugiausia vartojama pomidorai, kopūstai, bulvės, pupelės, baklažanai, salotos, aguročiai, kalafiorai. Populiarūs ryžiai, tačiau vienu svarbiausių ingredientų Jordanijos virtuvėje išlieka lęšiai. Kone su visais patiekalais valgoma arabiška duona. Pietūs pradedami gausiais užkandžiais, o baigiami saldumynais bei vaisiais.

Mansafas – nacionalinis Jordanijos patiekalas

• Mansafas – nacionalinis Jordanijos patiekalas: žolelėmis pagardinta ir jogurte iškepta aviena, patiekiama su ryžiais.
• Mahšis – mėsa bei ryžiais įdarytos daržovės (aguročiai, baklažanai, paprikos, pomidorai ir kt.).
• Musahanas – alyvuogių aliejuje kepta vištiena su svogūnų padažu.
• Makliuba – daržovių ir žuvies arba mėsos troškinys su ryžiais.
• Šiškebabas – smulkiai pjaustyta aviena ar veršiena, su pomidorais ir svogūnais pakepta ant žarijų.
• Kabsa – daržovių, mėsos ir ryžių troškinys.
• Jachnehas – mėsos, svogūnėlių ir įvairių daržovių troškinys.
• Sambusakas – kepta vištiena, pagardinta svogūnais ir kedrų riešutais.
• Baklava – sluoksniuoti pyragaičiai su medumi ir migdolais.
• Mamulis – skanėstas su rožių vandenyje virtomis datulėmis ir riešutais.
• Mutabalis – baklažanų užtepėlė su svogūnais, tahinio pasta, jogurtu, citrinų sultimis, aliejumi, česnaku.

Populiarus keptas ėriukas, įdarytas ryžiais, svogūnais, riešutais ir razinomis.

Kavos gėrimas Jordanijoje turi savitas tradicijas: kava verdama labai stipri, patiekiama mažyčiuose puodeliuose, neretai paskaninama kardamonu. Populiari ir saldžioji arbata, paskaninta mėtos lapeliu – šio gėrimo tradicija atkeliavo iš beduinų.

Stiprus alkoholinis anyžių gėrimas arakas geriamas skiestas vandeniu arba atšaldytas.

Kita informacija

• Jordanijos ryšiai
• Jordanijos transportas
• Jordanijos karinės pajėgos
• Jordanijos tarptautiniai santykiai
• Jordanijos šventės

Nuorodos

Vikižodynas

Bendros nuorodos:

• Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija vykstantiems į Jordaniją Archyvuota kopija 2011-01-02 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

• Jordanijos fizinis žemėlapis
• Jordanijos administracinis-politinis žemėlapis
• Jordanijos pagrindinių kelių žemėlapis
• Jordanija per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Jordanijos laikas
• Jordanijos orai