საქართველო
Sakartvelo
Sakartvelo vėliava Sakartvelo herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Gruzija žemėlapyje
Valstybinė kalba gruzinų
Sostinė Tbilisis
Didžiausias miestas Tbilisis
Valstybės vadovai Georgijus Margvelašvilis
Prezidentas
Irakli Garibašvilis
Ministras Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
69 700 km² (118)
nėra duomenų
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
3 972 532 (133)
66,88 žm./km² (97)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
17,79 mlrd. $ (117)
3 800 $ (119)
Valiuta Laris (GEL)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +4
UTC +4
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. balandžio 9 d.
Valstybinis himnas Sakartvelo himnas
Interneto kodas .ge
Šalies tel. kodas +995

Sakartvelas arba Gruzija[1][2] (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

Turinys

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo istorija.

Šablonas:Sakartvelo istorija Sakartvelas yra apgyvendintas nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Sakartvelo valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Sakartvelo valstybine religija.

X a. pabaigoje Sakartvelas buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Sakartvelas tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.

Po Spalio revoliucijos Sakartvelas 1918 m. gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma. 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Sakartvelas vėl pasiskelbė nepriklausomu. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Sakartvelo vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.

Sakartvelo pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.

Rusija ne kartą kaltino Sakartvelą, kad jam priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.

2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis, ministru pirmininku 2004 m. vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.

2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai su Pietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.

2007 m. lapkričio 16 d. Sakartvelo prezidentas Micheilas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują – Lado Gurgenidzę (36 m.). L. Gurgenidzė yra privataus „Gruzijos banko“, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas. Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdžia, buvo rengiami protestai, tačiau surengus naujus rinkimus Saakašvilis vėl perrinktas prezidentu.

2008 m. rugpjūčio 8 d. Sakartvelas atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į tai reagavusi Rusijos kariuomenė įvedė pajėgas į Pietų Osetiją, pradėjo Sakartvelo miestų bombardavimą. Kilo Pietų Osetijos karas.

2018 m. gegužės 3 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino šalies pavadinimą – Sakartvelas (sen. variantas - Gruzija).

Politinė sistemaKeisti

 
Sakartvelo prezidento priesaikos ceremonija, 2004 sausis
Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo politinė sistema.

Sakartvelas yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Sakartvelui politinių ir pilietinių teisių varžymą.

Po 2004 m. kovo 28 d. rinkimų į Sakartvelo parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Sakartvelo darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).

2004 m. spalio 29 d. Sakartvelas su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Sakartvelas įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Sakartvelo armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.

Teisinė sistemaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo teisinė sistema.

Aukščiausias įstatymas – Sakartvelo Konstitucija, priimta 1995 m. rugpjūčio 24 d. Pagrindinis privatinės teisės šaltinis – Sakartvelo civilinis kodeksas, priimtas 1997 m. birželio 26 d.

Administracinis suskirstymasKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo provincijos.

Sakartvelas yra suskirstytas į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos: Abchazija ir Adžarija bei 1 buvusi autonominė provincija – Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu. Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Sakartvelo teritorijos.[3]

Šablonas:Sakartvelo regionai

Geografija ir klimatasKeisti

 
Sakartvelas. Vaizdas iš kosmoso.
 
Fizinis šalies žemėlapis
Pagrindiniai straipsniai – Sakartvelo geografija ir Sakartvelo klimatas.

Geografiškai Sakartvelas yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Sakartvelą vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (kartveliškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravanis (38 km²).

Didžiausi miestai (2004 m. sausio 1 d.):

Sakartvelo šiaurės vakaruose yra Abchazijos autonominė respublika (de facto nepriklausoma), pietvakariuose Adžarijos autonominė respublika, šiaurėje – Pietų Osetijos sritis (de facto nepriklausoma).

EkonomikaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo ekonomika.

Sakartvelo ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

DemografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo demografija.

Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis sakartvelų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas.

Gyventojų daugumą sudaro sakartvelai (83,8 %), taip pat yra nemažai armėnų (5,7 %), rusų (1,5 %), azerbaidžaniečių (1,5 %), osetinų (0,9 %).

Vyraujanti religija – stačiatikybė (Sakartvelo stačiatikių bažnyčia – 82 %, rusų stačiatikiai – 2,0 %), nemažai musulmonų (9,9 %).

KultūraKeisti

Pagrindinis straipsnis – Sakartvelo kultūra.

Sakartvelo kultūra evoliucionavo daugiau kaip tūkstantį metų nuo pat Iberijos ir Kolchidės įkūrimo.

SportasKeisti

Populiariausios sporto šakos Sakartvele – futbolas, krepšinis, regbis, imtynės, ledo ritulys ir sunkioji atletika.

Kita informacijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Gruzija