Valensija (kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas.[1] Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1499 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Politechnikos universitetas. 1988 m. atidarytas metropolitenas.

Valensija
isp. València
            
Valensijos katedra ir fontanas
Valensija
Valensija
39°29′0″ š. pl. 0°22′0″ v. ilg. / 39.48333°š. pl. 0.36667°r. ilg. / 39.48333; 0.36667 (Valensija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Valensijos regionas Valensijos regionas
Provincija Valensijos provincija
Meras Joan Ribó i Canut
Gyventojų (2008) 810 064
Plotas 134,65 km²
Tankumas (2008) 6 016 žm./km²
Vikiteka Valensija
Kirčiavimas Valeñsija

Istorija

redaguoti
 
Rotušė

Valensija buvo įkurta 137 m. pr. m. e. romėnų ir buvo vienas svarbiausių tuometinės Tarakono Ispanijos miestų. Vėliau mieste ir regione šeimininkavo vizigotai.

714 m. miestą užkariavo maurai, vėliau čia valdė musulmoniškas Kordobos kalifatas. Šiam suirus XI a. pradžioje susikūrė nepriklausomas Valensijos emyratas (taifa). XI a. pabaigoje jis trumpam buvo užkariautas ispanų didvyrio Sido, kuris čia pradėjo plėsti krikščionybę. Tačiau netrukus Almoravidai iš naujo paėmė Valensiją ir ją prijungė prie savo imperijos.

XII a. Valensija vėl iškovojo nepriklausomybę, bet buvo užimta almohadų. Po XIII a. nepriklausomybės laikotarpio buvo prijungta prie Aragono, o vėliau inkorporuota į Ispanijos karalystę. Po XVII a. pr. įvykusio maurų išvarymo, miestas nusmuko. Nuo 1812 m. iki 1813 m. miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Ispanijos pilietinis karo metu Valensija tapo laikinąja Ispanijos sostine.

Turizmas

redaguoti

Garsėja vietiniu festivaliu Falles (isp. Las Fallas), vykstančiu kasmet kovo mėn. ir firminiu ryžių patiekalu paella, o pastaruoju metu – žymaus architekto Santiago Calatrava kūriniu Meno ir mokslo miesteliu. Veikia meno muziejus ir meno mokykla. Nuo XIV a. išlikę miesto vartai, pastatyti ant romėnų statinio liekanų. Taip pat yra gotikinė katedra (XIIIXV a.).

2008 m. rugpjūčio 24 d. Valensijos trasoje vyko Formulės-1 bandomieji važiavimai.

Futbolas

redaguoti

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai:


Al-Andalusijos taifa
Balansia بلنسية
Provincija Valensija
Egzistavo: 10101094 m.
1145-1172 m.
1228-1238 m.
Prijungta prie: Sidas / Almohadai / Aragonas
Dinastija: Aftasidai

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Valencia (Valensija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 581-582 psl.

Nuorodos

redaguoti
  Valensija – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Al-Andalusijos Taifos  
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)