Mecosopranas
Balso tipas |
Moterų balsai
Vyrų balsai |
Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą. Nepainioti su savoka "altas".
DiapazonasKeisti
Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.[1]
Operinės partijosKeisti
Mecosopranui parašytos operų partijos:
- Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
- Amneris, Eboli, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Don Karlas, Trubadūras
- Frika – Richardas Vagneris. Reino auksas, Valkirija
- Malika – Leo Delibas. Lakmė
- Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
- Šarlotė – Žoržas Masnė. Verteris
- Antigonė – Karlas Orfas. Antigonė
Žymiausi mecosopranaiKeisti
- Tereza Berganca, Fedora Barbieri, Elina Garanča, Cecilija Bartoli, Merlin Horn, Irina Archipova, Jelena Obrazcova.
- Lietuvės
Rita Preikšaitė, Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Birutė Marytė Sodaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Laima Jonutytė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Tamara Vainauskienė. Mecosopranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 545 psl.