Sąrašas:Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje

Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje – Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės.

Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą, dar vadinamą Buveinių direktyva. Dalis išskirtos į prioritetines buveines.^[1]

prioritetinės buveinės

Miškų buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai^[2]
91D0	Pelkiniai miškai	Spygliuočių bei mišrūs miškai drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Vyrauja pušynai, eglynai, pomiškyje – bruknės, mėlynės, vaivorai, gailiai. Atitikmenys miškų tipologijoje: balašilis, raistašilis, tyrašilis, eglynams taip pat paraistis ir palieknis.	Plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji eglė, paprastoji pušis, siauralapė balžuva, žiloji viksva, žvaigždėtoji viksva, paprastoji viksva, snapuotoji viksva, kupstinis švylys, pelkinis gailis, melsvoji melvenė, paprastoji spanguolė, miškinė septynikė, siauralapis kiminas, smailiašakis kiminas, Girgensono kiminas, magelaninis kiminas, pelkinis kiminas, mėlynė, vaivoras, bruknė, durpyninė našlaitė.
91E0	Aliuviniai miškai	Upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose.	Juodalksnis, baltalksnis, paprastasis uosis, trapusis gluosnis, guoba, paprastoji garšva, miškinis skudutis, upelinė trumpė, žalioji trumpė, dilgialapis katilėlis, karčioji kartenė, retavarpė viksva, miškinė viksva, pražangialapė blužnutė, unksminė ylenė, gelsvalapė usnis, pelkinė kreisvė, gaubtoji gražiasnapė, pelkinė vingiorykštė, raudonstiebis snaputis, raudonoji žiognagė, paprastasis apynys, paprastoji sprigė, paprastoji vilkakojė, Seligerio lapūnė, vingialapė lapūnė, daugiažiedė baltašaknė, šliaužiantysis vėdrynas, paprastoji gervuogė, karklavijas, miškinė notra, miškinė žliūgė, didžioji dilgėlė	Ayga įvairių ežerų, natūralių pelkėtų upelių pakrantėse.
91F0	Paupių guobynai	Kietųjų lapuočių miškai, įsikuriantys upių slėniuose, periodiškai užliejami potvynių arba pakilusio gruntinio vandens. Šie miškai dažniausiai auga ant aliuvinių ir deliuvinių sąnašų. Pagal augavietės drėkinimo sąlygas medžių arde vyrauja uosiai, guobos, vinkšnos ir skirpstai arba ąžuolai. Pomiškis, trakas ir žolių danga labai įvairūs ir gerai išsivystę.	Paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji ieva, įvarūs serbentai, raudonoji sedula, vienapiestė gudobelė, paprastasis ąžuolas, kalninė guoba, paprastoji vinkšna, skirpstas, paprastasis rūtenis, pavasarinis švitriešis, paprastoji vištapienė.	Šių buveinių fragmentų pasitaiko didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries, Minijos ir kt.) slėniuose.
91T0	Kerpiniai pušynai	Smėlingose zandrinėse lygumose ir kontinentinėse kopose susiformavę pušynai su gausia arba vyraujančia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse.	Smiltyninis lendrūnas, skėtinė marenikė, smiltyninis šepetukas, purioji dvyndantė, garbanotoji dvyndantė, avinis eraičinas, skėtinė vanagė, melsvoji kelerija, vienagraižė vanagutė, lenktagalvė polija, smiltyninis gegužlinis, plačiaskiautė blakstienė, mėlynė, bruknė; Kerpės: dygliuotoji kerpena, islandinė kerpena, miškinė šiurė, žalsvarudė šiurė, raguotoji šiurė, kreivoji šiurė, dvišakė šiurė, lieknoji šiurė, elninė šiurė, žvaigždėtoji šiurė, grūduotasis trapeliopsis.	Dainavos giria
9160	Skroblynai	Plačialapių ir mišrūs miškai su skroblais, įsikuriantys ant vidutinio drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar higromorfinių molio ir priemolio dirvožemių. Šios buveinės gali užimti įvairaus trofiškumo augavietes: nuo mezotrofinių iki eutrofinių.	Paprastasis skroblas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, kalninė guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, vingialapė kemsa, dilgialapis katilėlis, svogūninė dantažolė, blakstienotoji viksva, tuščiaviduris rūtenis, paprastasis rūtenis, didžioji dantenė, kelminis papartis, bukoji gražiasnapė, gaubtoji gražiasnapė, purioji gražiasnapė, miškinis eraičinas, paprastoji vištapienė, kvapusis lipikas, gebenė lipikė, europinis miežvienis, geltonžiedis šalmutis, gegužinė žvynašaknė, geltonžiedis pelėžirnis, pavasarinis pelėžirnis, miškinė lelija, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, keturlapė vilkauogė, vingialapė lapūnė, daugiažiedė baltašaknė, tamsioji plautė, kašubinis vėdrynas, miškinė girūnė, nariuotasis bervidis, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, miškinė našlaitė.	Lietuvoje šios buveinės susitelkusios vakarinėje ir pietinėje dalyse, kurias apima skroblo arealas. Labai retai aptinkamos ir už skroblo ištisinio arealo ribos.
9080	Pelkėti lapuočių miškai	Perteklinio drėkinimo plačialapių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai.	Juodalksnis, plaukuotasis beržas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, širdžialapė dygė, upelinė trumpė, pelkinė viksva, kupstinė viksva, apvalioji viksva, pailgoji viksva, siauralapis lendrūnas, pelkinis žinginys, pievinė vingiorykštė, paprastoji skeltadantė, geltonasis vilkdalgis, paprastoji vilkakojė, puokštinė poraistė, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, Seligerio lapūnė, pelkinė lapūnė, taškuotoji gaurenė, pelkinė kalpokė, karklavijas, garbanotasis kiminas, paprastasis pelkiapapartis.
9010	Vakarų taiga	Natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėse besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai. Vakarų taigos medynuose vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių, rečiau kitų rūšių lapuočių medžių. Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia samanų danga. Daug negyvos ir pūvančios medienos, pavieniai seni medžiai, gaisrų pažaidos	Karpotasis beržas, paprastasis kadagys, paprastoji eglė, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis šermukšnis, šilinis viržis, lanksčioji šluotsmilgė, purioji dvyndantė, dvišakė padraika, šliaužiančioji sidabriukė, atžalinė gūžtvė, pataisas varinčius, vaistinis pataisas, dvilapė medutė, paprastasis kiškiakopūstis, paprastoji šilsamanė, šilinė plunksnė, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vėjalandė šilagėlė
9020	Plačialapių ir mišrūs miškai	Seni plačialapių ir mišrūs miškai derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse. Pagal vyraujančius medžius tai paprastai būna ąžuolynai ar liepynai. Krūmų mažai.	Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, vingialapė kemsa, dilgialapis katilėlis, paprastasis rūtenis, bukoji gražiasnapė, gaubtoji gražiasnapė, kelminis papartis, paprastoji vištapienė, miškinis snaputis, geltonžiedis šalmutis, pavasarinis pelėžirnis, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, miškinė neužmirštuolė, keturlapė vilkauogė, vingialapė lapūnė, daugiažiedė baltašaknė, menturlapė baltašaknė, tamsioji plautė, nariuotasis bervidis, raudonžiedis šakinys, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, paprastasis burbulis, miškinė našlaitė.
9050	Žolių turtingi eglynai	Mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, dažnai su gausia lapuočių medžių, ypač drebulės, alksnio ar ąžuolo, dalimi. Buveinėms būdingi ryškūs rūšių turtingi krūmų ir žolių ardai.	Varpotoji juodžolė, europinė pipirlapė, paprastasis blužniapapartis, virgininis varpenis, tikroji trumpė, miškinis lendrūnas, pirštuotoji viksva, retavarpė viksva, unksminė ylenė, paprastasis lazdynas, pelkinė kreisvė, bukoji gražiasnapė, gaubtoji gražiasnapė, skėstalapis papartis, geltonoji žiognagė, trikampis tikrapapartis, paprastoji sprigė, dvilapė medutė, paupinis jonpapartis, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, keturlapė vilkauogė, gulsčioji lapūnė, vingialapė lapūnė, skrotelinė rožiasamanė, Rivino našlaitė.
9060	Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų	Spygliuočių miškai, dažnai su lapuočių dalimi, augantys ant ozų arba susiję su jais ir panašių ledyninių darinių.	Šakotasis šiaudenis, smiltyninė kulkšnė, miškinis lendrūnas, didžiažiedis katilėlis, pirštuotoji viksva, šilinė viksva, kalninė viksva, paprastoji pakalnutė, paprastasis lazdynas, smiltyninis gvazdikas, dvišakė padraika, tamsialapis skiautalūpis, avinis eraičinas, paprastoji žemuogė, paprastasis šaltekšnis, šiaurinis lipikas, raudonžiedis snaputis, pietinė stumbražolė, atžalinė gūžtvė, dėmėtoji džiugūnė, dirvinė buožainė, prūsinis begalis, paprastasis garždenis, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, paprastasis kiškiakopūstis, vienašalė užgina, šilinis saliavas, paprastoji eglė, mažoji ožiažolė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, vaistinė baltašaknė, didžialapis šakys, dygioji šunobelė, nusvirusioji naktižiedė, paprastoji rykštenė, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė.
9070	Medžiais apaugusios ganyklos	Augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuo pavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėsto tarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiai sudaro lapuočiai.	Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, paprastoji pušis, paprastoji smilga, didžiažiedis katilėlis, paprastoji žemuogė, miškinis snaputis, paprastasis kardelis, sibirinis vilkdalgis, krūminis kūpolis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, smulkiažiedė gegužraibė, šilinis saliavas, paprastoji juodgalvė, vagotasis vėdrynas, pušyninė gelteklė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, kalninis dobilas, paprastoji veronika, vaistinė veronika
9180	Griovų ir šlaitų miškai	Upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami rūšių turtingi klevų, guobų, liepų, uosių miškai, įsikuriantys vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu.	Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, mažalapė liepa, kalninė guoba, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, europinė pipirlapė, plačialapis katilėlis, didžiažiedis katilėlis, pakrūminis katilėlis, dilgialapis katilėlis, totorinė maludė, paprastoji pakalnutė, gaubtoji gražiasnapė, pailgoji gražiasnapė, triskiautė žibuoklė, geltonžiedis šalmutis, nusvirusioji striepsnė, daugiametis laiškenis, daugiažiedė baltašaknė, miškinė miglė, tamsioji plautė, krūmokšninė žliūgė, puošnioji našlaitė
9190	Sausieji ąžuolynai	Subatlantiniai oligotrofinėse acidofilinėse augavietėse augantys miškai, kurių medynuose vyrauja ąžuolai, pušys, beržai.	Karpotasis beržas, miškinis lendrūnas, lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, paprastasis šaltekšnis, dantytoji kemsenė, švelnioji vilnūnė, atžalinė gūžtvė, melsvoji balzganė, plaukuotasis kiškiagrikis, pievinis kūpolis, melsvoji melvenė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, liekninis gegužlinis, grynoji gojasamanė, didžialapis šakys, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vaistinė baltašaknė, paprastoji pakalnutė

Pievų buveinės

Kodas^[3]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
6120	Karbonatinių smėlynų pievos	Sausos, mažai susivėrusios smiltpievės, susiformavusios labiau ar mažiau karbonatinguose kontinentiniuose smėlynuose.	smiltyninis laibenis, smiltyninė kulkšnė, smiltyninis skamainis, šrebero viksva, šilinis gvazdikas, smėlyninis eraičinas, polesinis eraičinas, stačioji guboja, smiltyninis šlamutis, plikasis skleistenis, melsvoji kelerija, žalsvoji naktižiedė, ausytoji naktižiedė^[4]
6210	Stepinės pievos	Sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augaviečių pievos. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse.	Paprastasis perluotis, plunksninė strugė, beginklė dirsė, boloninis katilėlis, tankiažiedis katilėlis, ankstyvoji viksva, paprastoji karlina, didžiagalvė bajorė, Borbašo gvazdikas, pievinė vingiorykštė, geltonžiedė liucerna, skiauterėtoji putokšlė, mažoji kraujalakė, pavasarinė raktažolė, geltonžiedė žvaigždūnė, mažasis vingiris, varpotoji veronika, plačialapė veronika // vaistinė dirvuolė, šakotasis šiaudenis, lieknoji plukė, didžiažiedis katilėlis, šlaitinė žemuogė, raudonžiedis snaputis, plačialapis begalis, kalninis skarenis, paprastasis raudonėlis, stepinis motiejukas, nusvirusioji naktižiedė, alpinis dobilas, šilinis dobilas, kalninis dobilas.
6230	Rūšių turtingi briedgaurynai	Rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augaviečių susivėrę briedgaurynai, turintys visą būdingų rūšių sudėtį.	Paprastoji smilga, dvinamė katpėdė, kalninė arnika, paprastasis varpenis, balsvoji viksva, gumulinė viksva, pagulusioji tridantė, lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, siauralapis gencijonas, keturbriaunė jonažolė, dėmėtoji džiugūnė, stačioji briedgaurė, miškinė glindė, dvilapė blandis, paprastoji putokšlė, miškinė sidabražolė, pušyninė gelteklė, keturbriaunis čiobrelis, vaistinė veronika, šuninė našlaitė.
6270	Rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos (rūšių turtingi smilgynai)	Sausos bei vidutinio drėgnumo, skurdžios, paprastai rūgštingos augavietės su žemaūgiais žolynais, kurie išsivystė degraduojant kultūrinėms netręšiamoms pievoms, paveiktoms ilgalaikio ganymo ir šienavimo.	paprastoji smilga, baltoji smilga, kvapioji gardūnytė, kiškio ašarėlės, paprastasis kmynas, paprastoji kietavarpė, šilinis gvazdikas, akišvietė, raskila, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, paprastoji baltagalvė, ganyklinis kiškiagrikis, siauralapis gyslotis, rudeninė bei vienagraižė snaudalės, baltasis dobilas, aitrusis vėdrynas, šliaužiantysis vėdrynas ir dėmėtoji džiugūnė^[4]
6410	Melvenynai	Melvenių pievos formuojasi labiau ar mažiau drėgnuose, azoto ir fosforo neturtinguose (oligotrofiniuose), rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Augavietėms paprastai būdingas įvairaus storio durpingas dirvožemio sluoksnis ir negilus gruntinis vanduo	Pelkinė kreisvė, dėmėtoji gegūnė, šiaurinis lipikas, siauralapis gencijonas, paprastasis kardelis, paprastasis debesylas, gluosnialapis debesylas, sibirinis vilkdalgis, glaustažiedis vikšris, melsvoji melvenė, vienalapė driežlielė, miškinė sidabražolė, kmynalapis kalnasargis, vaistinė kraujalakė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, paprastasis burbulis.
6430	Eutrofiniai aukštieji žolynai	Bendrijos, kurias dažniausiai sudaro daugiamečiai augalai, prisitaikę augti pavėsyje. Veikiamos kasmetinių potvynių.	vaistinė šventagaršvė, paprastasis brantas, plaukuotoji ožkarožė, didžioji dilgėlė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji raudoklė, kanapinis kemeras, vandeninis pastenis, patvorinė vynioklė, upinė žilė; b) paprastoji garšva, vaistinė česnakūnė, garbanotasis dagys, kvapusis gurgždis, geltonoji žiognagė, šliaužiančioji tramažolė, baltažiedė notrelė, paprastoji gaiva, kibusis lipikas, raudonstiebis snaputis, raudonžiedis šakinys^[4]	Pievos prie Musteikos upelio, Dotnuvėlės pakrantės ir kt.
6450	Aliuvinės pievos	Bent retkarčiais šienaujamos pievos, kurios susidarė upių slėnių salpose ir yra užliejamos sezoninių potvynių metu. Būdingi pašiaušėlynai, dryžutynai, šluotsmilgynai, eraičinynai, didieji viksvynai, vingiorykštynai.	pievinis pašiaušėlis, siauralapis lendrūnas, lieknoji, šeriuotoji, kupstinė, aukštoji ir dvieilė viksvos, kupstinė šluotsmilgė, balinis asiūklis, pievinis eraičinas, pelkinė vingiorykštė, pelkinis lipikas, nendrinis dryžutis, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, pelkinė sidabražolė, pelkinis saliavas, pelkinė kalpokė, pelkinė žliūgė^[4]	Grūdos hidrografinis draustinis
6510	Šienaujamų mezofitų pievos	Žemyninės vidutinio drėgnumo, trąšios pievos, paprastai kalvotose vietovėse. Mažai tręšiamos, šienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams pražydus, atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas.	rasakila, pievinis pašiaušėlis, miškinis skudutis, aukštoji avižuolė, pievinis katilėlis, pievinė kartenė, pakrūminė bajorė, gelsvalapė usnis, dvimetė kreisvė, paprastoji šunažolė, paprastoji morka, tikrasis eraičinas, pievinis snaputis, pūkuotoji vilnūnė, dirvinė buožainė, pievinis pelėžirnis, vienagraižė snaudalė, paprastoji baltagalvė, šilkažiedė gaisrena, šliaužiančioji šilingė, pelkinė neužmirštuolė, paprastasis pastarnokas, pašarinis motiejukas, vanaginis kartylis, didžioji ožiažolė, siauralapis gyslotis, pievinė miglė, paprastoji miglė, paprastoji juodgalvė, didysis barškutis, valgomoji rūgštynė, skėstažiedė rūgštynė, vaistinė kraujalakė, paprastoji kiaulpienė, pievinis pūtelis, raudonasis dobilas, gelsvoji visgė, mėlynžiedis vikis^[4]	Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis, Akmenos pakrantės ties Indija ir kt.
6530	Miškapievės	Augalijos kompleksas, kurį sudaro nedideli lapuočių medžių guotai ir krūmai, atvirų pievų plotai. Dažniausi šiose buveinėse baltalksniai, juodalksniai, beržai, liepos, uosiai. Kartu su lazdynų, šaltekšnių, ievų, šermukšnių krūmais jie susiburia į nedideles grupes, tarp kurių netaisyklingais kontūrais įsiterpia šienaujamų pievų plotai.	Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis šaltekšnis, paprastasis uosis, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis, mažalapė liepa, krūminis builis, kiškio ašarėlės, pievinė kartenė, paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė usnis, aukštoji gegūnė, avinis eraičinas, pavasarinis švitriešis, raudonžiedis snaputis, sibirinis barštis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, mažoji gegužraibė, karčioji putokšlė, raktažolė pelenėlė, pavasarinė raktažolė, paprastoji juodgalvė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, vaistinis valerijonas, paprastoji veronika.

Pelkių buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
7110	Aktyvios aukštapelkės	Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineralinių medžiagų, maitinamos lietaus vandens aukštapelkės.	Siauralapė balžuva, beržas keružis, šilinis viržis, svyruoklinė viksva, durpyninis bereinis, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, juodoji varnauogė, siauralapis švylys, kupstinis švylys, pelkinis gailis, baltoji saidra, paprastoji tekšė, pelkinė liūnsargė, siauralapis kiminas, baltijinis kiminas, rudasis kiminas, didysis ki̇minas, magelaninis kiminas, raudonasis kiminas, lieknasis kiminas, kupstinė kūlingė, žvaigždėtoji šiurė, juoduojančioji šiurė	Čepkelių raistas
7120	Degradavusios aukštapelkės	Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas.	Plaukuotasis beržas, karpotasis beržas, siauralapė balžuva, šilinis viržis, durpyninis bereinis, žvaigždėtoji šiurė, juosvoji šiurė, juodoji varnauogė, gailis, melsvoji melvenė, smailialapis kiminas, rudasis kiminas, magelaninis kiminas, raudonasis kiminas
7140	Tarpinės pelkės ir liūnai	Vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato, paviršiuje. Dideliuose pelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančios kinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijų su kiminais, žaliosiomis samanomis, gana dažnos vandens ir būdmainių augalų bendrijos.	didžioji dygė, žvaigždinė auksotė, apvalioji viksva, laibašaknė viksva, laiboji viksva, svyruoklinė viksva, pelkinė ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė laksva, dvilypis purvuolis, trilapis puplaiškis, pelkinė glindė, baltoji saidra, pelkinė liūnsargė, snapuotoji viksva, tarpinė drepanė, vandeninė vingursamanė, siauralapis, smailusis, kutuotasis bei smailiašakis kiminai
7150	Plikų durpių saidrynai	Pionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos, susiformuojančios nukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens arba šalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažai maisto medžiagų turinčių vandens telkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu.	Skiautinė cefalozija, Cladopodiella fluitans, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, patvankinis pataisiukas, šeriuotoji tinklutė, baltoji saidra.
7160	Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės	Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija.	Upelinė trumpė, liūninė brija, Šleicherio brija, karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, šluotelinė viksva, pražangialapė blužnutė, papartinė šaltinutė, ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė neužmirštuolė, riestalapė lieknė, pelija, šaltininė versmė, vingialapė lapūnė, retažiedė miglė, pelkinė miglė, paprastoji miglė, blyškioji polija, taškuotoji gaurenė, pelkinė uolaskėlė, banguotoji skapanija, miškinė žliūgė, liūninė žliūgė, upelinė veronika, švelnioji liūnsamanė
7210	Žemapelkės su šakotąja ratainyte	Šakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežerių pelkių plotuose.	Šakotoji ratainytė, laiboji viksva, snapuotoji viksva, pelkinė auksotė, dvilapis purvuolis, paprastoji nendrė, ežerinė vingursamanė, siauralapis švendras, paprastasis pelkiapapartis
7220	Šaltiniai su besiformuojančiais tufais	Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse.	Liūninė brija, karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, Cratoneuron commutatum, papartinė šaltinutė, tarpinė drepanė, kaičioji pelkmė, kalkiamėgė versmelė
7230	Šarmingos žemapelkės	Buveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomis įmirkusiose dirvose, nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių) ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų.	Liūninė brija, pelkinė auksotė, raudonkraštė žliugmutė, liekninė viksva, melsvoji viksva, rusvoji viksva, ganyklinė viksva, viksva trainė, raudonoji gegūnė, siauralapė gegūnė, tarpinė drepanė, liūninė drepanė, ganyklinis duonis, plačialapis švylys, pelkinis skiautalūpis, margasis asiūklis, paprastoji skeltadantė, dvilapis purvuolis, karališkoji glindė, paprastoji tuklė, rausvasis vikšrenis, daugiametis patvenis, žvilgančioji veltenė

Vidaus vandenų buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
3130	Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis	Žemaūgių vienamečių ir daugiamečių vandens ir būdmainių augalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofinių arba mezotrofinių ežerų nuolatos apsemtose vietose, seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse.	Adatinis duonis, ežerinė slepišerė, liūninis vikšris, vandeninė dumblenė, ežerinė lobelija, pražangiažiedė plunksnalapė, rėpliojantysis vėdrynas, siauralapis šiurpis
3140	Ežerai su menturdumblių bendrijomis	Skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–7), arba kalkingi, mažai maisto medžiagų turintys, melsvi arba žalsvi ežerai (pH>7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių, menturdumlių sąžalynai.	Šiurkštusis maurabragis, mažasis maurabragis, laiboji plūdė, trapusis maurabragis, aukštasis maurabragis, stambusis maurabragis, šeriuotasis maurabragis, kietasis maurabragis, šiurpinis žvakidumblis, lankstusis menturdumblis, tamsusis menturdumblis, žvaigždėtasis maurašakis
3150	Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis	. Natūraliai turtingi maisto medžiagų, pilkšvi, melsvai žali, labiau ar mažiau drumsti ežerai ar kiti stovinčio vandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH>7).	Paprastoji nertis, plūduriuojantysis vandenplūkis, mažoji plūdena, menturinė plunksnalapė, paprastasis skendenis, blizgančioji plūdė, permautalapė plūdė, ilgoji plūdė, dryžuotoji plūdė, vandeninė ričija, daugiašakė maurė, alijošinis aštrys	Grūtas
3160	Natūralūs distrofiniai ežerai	Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Dažnai šiuose ežeruose augalų nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus.	Laiboji viksva, paprastoji lūgnė, mažažiedė lūgnė, mažažiedė vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, baltoji saidra, mažasis šiurpis, ausytasis ki̇iminas, smailiašakis kiminas, mažasis skendenis, švelnioji liūnsamanė, vandeninė liūnsamanė	Mašnelis, Juodikis
3190	Gipso karsto ežerai	Gipso karsto regiono smegduobės arba jų sistemos su nuolatos telkšančiu vandeniu. Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki 2,4 m), kuris priklauso nuo gruntinių vandenų lygio ir kritulių kiekio.	Trapusis maurabragis, mažasis maurabragis, paprastoji nertis, trilypė plūdena, menturinė plunksnalapė, šukinė plaudenė, ežerinis meldas, šakotasis šiurpis, švelnioji liūnsamanė.	Kirkilų ežeras
3260	Upių sraunumos su kurklių bendrijomis	Dažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpos su būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų bendrijomis arba vandeninėmis samanomis.	Siauralapė kurklė, paprastoji kurklė, siauralapė drėgnuolė, įvairioji praujenė, trieilė nertvė, varpotoji plunksnalapė, Meinshauzeno plūdė, spindinčioji plūdė, plaumuoninė plūdė, šaltininė veronika	Neris, Siesartis, Derežnyčia
3270	Dumblingos upių pakrantės	Lėkštos didelių upių pakrantės ir išnyrančios salos, kuriose po pavasario potvynių arba vasarą nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis. Šiose dumblo sąnašose formuojasi pionierinės drėgmę ir azotą mėgstančių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antroje vasaros pusėje.	Iešmalapé balandūnė, ilgakotis lakišius, triskiautis lakišius, žydralapė balanda, raudonstiebė balanda, rudoji viksvuolė, rupūžinis vikšris, vandeninė dumblenė, trumpamakštis rūgtis, dėmėtasis rūgtis, smailialapis rūgtis, nuodingasis vėdrynas, pelkinis čeriukas	Nemuno, Neries ir kitų didesnių upių, ypač jų žemupių, pakrantės, Kuršių marių pakrantės.

Jūrinės buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
1100	Smėlio seklumos
1130	Upių žiotys	žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos.	Viksva, varpotoji plunksnalapė, paprastoji nendrė, šukinė plaudenė, permautalapė plūdė, ežerinis meldas	Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nemuno deltos
1150	Lagūnos	Dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš dalies nerijomis atskirti nuo jūros	Pajūrinis liūnmeldis, Chara aspera, Chara globularis, varpotoji plunksnalapė, vandeninė plaumuonė, paprastoji lūgnė, mažažiedė vandens lelija, šukinė plaudenė, permautalapė plūdė, paprastoji nendrė, ežerinis meldas, melsvasis meldas, siauralapis švendras, plačialapis švendras, pelkinė vandensargė.	Kuršių marios
1170	Rifai	Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio.	Žaliakasė maurarykštė, Enteromorpha intestinalis, Ulotrix subflaccida, Furcellaria fastigiata, Ceramium spp., Pilayella littoralis

Smėlynų buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai^[5]	Buveinės pavyzdžiai
2110	Užuomazginės pustomos kopos	Paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Tiki pavieniai augalų guotai	Pajūrinė smiltlendrė, baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, smiltyninė rugiaveidė	Baltijos pakrantė nuo Melnragės iki Kukuliškių, ties Palanga ir Šventąja
2120	Baltosios kopos	Biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo balto smėlio, kuriame įsitvirtina tik stambūs, retakeriai, užpustymą ir nupustymą pakeliantys varpiniai augalai	Pajūrinė smiltlendrė, Calammophila baltica, smiltyninis lendrūnas, pajūrinis eraičinas, skėtinė vanagė, sultingoji jūrasmiltė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninė rugiaveidė, baltijinė linažolė, pilkalapis šaukštis	Baltijos pakrantė nuo Kopgalio iki Juodkrantės, tarp Nidos ir Preilos, Parnidžio kopa
2130	Pilkosios kopos	Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių.	Balkšvoji trumpė, smiltyninė viksva, paprastoji rausvutė, smiltyninis šepetukas, polesinis eraičinas, smiltyninis šlamutis, skėtinė vanagė, kalninė austėja, vienagraižė kudlė, smulkioji rūgštynė, paprastasis čiobrelis, pajūrinė našlaitė. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa	Pilkosios kopos
2140	Kopų varnauogynai	Pajūrio smėlynų augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijoms būdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai.	Smiltyninė viksva, lanksčioji šluotsmilgė, purioji dvyndantė, juodoji varnauogė, kalninė austėja, krūminis kūpolis, grynoji gojasamanė, miškinė septynikė
2170	Kopų gluosnynai	Dažniausiai gluosnių guotai, išsibarstę už apsauginio paplūdimio kopagūbrio plytinčios palvės žemesnėse vietose.	Plaukuotasis beržas, pajūrinis gluosnis, pelkinis karklas, smiltyninė viksva, skėtinė vanagė, pievinis kūpolis, siauralapė miglė, siauralapė žliūgė
2180	Medžiais apaugusios pajūrio kopos	Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Medžių amžiaus vidurkis turi viršyti 80 m.	Plaukuotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, lanksčioji šluotsmilgė, juodoji varnauogė, šliaužiančioji sidabriukė, melsvoji balzganė, šiaurinė linėja, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, krūminis kūpolis, vienašalė užgina, grynoji gojasamanė, žaliažiedė kriaušlapė, apskritalapė kriaušlapė, mėlynė, bruknė.	Kuršių nerija ties Juodkrante, centrinė dalis tarp Nidos ir Pervalkos, miškai į pietus nuo Karklės
2190	Drėgnos tarpkopės	Lomos pajūrio kopų sistemoje, kuriose gruntinis vanduo arti paviršiaus, o pavasarį ir rudenį telkšo balos.	Lieknoji viksva, šiurkščioji viksva, geltonasis vilkdalgis, baltijinis vikšris, rupūžinis vikšris, paprastoji nendrė, pelkinė šindra, žąsinė sidabražolė, vandeninis čeriukas, stačioji žemenė	Pajūris ties Nemirseta
2320	Pajūrio smėlynų tyruliai	Krūmokšnių bendrijos, susiformavusios pajūrio lygumos palvėje.	šilinis viržis, smiltyninė viksva, pagulusioji tridantė, juodoji varnauogė, stačioji briedgaurė	Miške prie Šaipių, Plazės gamtinis rezervatas
2330	Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės	Nesusivėrę žemyninių nekarbonatingų smėlių žolynai, kuriais užauga žemyninės kopos, fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smėlynai, nedideli akumuliacinio smėlio ploteliai dabartinių upių salpose. Paprastai susidaro kerpšilių kirtavietėse, gaisravietėse, buvusiuose kariniuose poligonuose.	Paprastoji smilga, smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas, dirvinė pūkūnė, mažoji pūkūnė, Myosotis micrantha, siauralapė miglė, daugiametė klėstenė, pavasarinis kežys, smiltyninė pašuolė, dirvinis dobilas.	Šlaitas ties Gailiūnais, Gaidzių kopa Marcinkonyse

Krūmynų buveinės

Kodas^[1]	Paveiksliukas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
4030		Viržynai	Bendrijos su vyraujančiais viržinių šeimos augalais. Jos susiformuoja kontinentiniuose, paprastai rūgščiuose ir sausuose smėlynuose, ten, kur buvę kirtimai, poligonai, kaimavietės.	Miltinė meškauogė, šilinis viržis, gumulinė viksva, pagulusioji tridantė, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, šilinė viksva, bruknė.	Buvęs karinis poligonas į pietus nuo Musteikos
5130		Kadagynai	Bendrijos su vyraujančiais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvožemiuose dažniausiai upių, ežerų šlaituose ir paežerėse, kur dirvožemiai susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių tufų, arba susijusios su istorinių vandens telkinių kalkingais dariniais. Kadagių projekcinis padengimas >10 %.	Paprastasis kadagys, gudobelė, erškėtis, dirvoninė kėnutė, vaistinė dirvuolė, šilinė viksva, didžiagalvė bajorė, melsvasis gencijonas, paprastasis saulenis, melsvoji kelerija, geltonžiedė liucerna, mažoji ožiažolė, siauralapė miglė, pievinė šilagėlė, plačialpė veronika; b) Paprastasis kadagys, paprastasis šaltekšnis, gluosnis, ganyklinė viksva, paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė kreisvė, pelkinis skiautalūpis, melsvoji melvenė, pievinė miegalė	Kadagių slėnis

Geologinės buveinės

Kodas^[1]	Buveinės pavadinimas	Buveinės aprašymas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
8210	Karbonatinių uolienų atodangos	Kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių) atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose.	Aloina rigida, geltonasis bobramunis, Bryum neodamense, Campylium chrysophyllum, dirvinis raguolis, trapioji sprakšė, Didymodon fallax, Ditrichum flexicaule, Encalypta streptocarpa, Gyroweisia tenuis, didysis šilokas, paprastasis sausmedis, Leiocolea badensis, Palustriella commutata, miškinė miglė, Preissia quadrata, nusvirusioji naktižiedė, mūrinė minkštūnė
8220	Silikatinių uolienų atodangos	Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito) atodangos dažniausiai upių krantuose. Be induočių augalų.		Kauno marių atodanga prie Laumėnų, Lašinių konglomeratų atodanga
8310	Olos	Karstinės kilmės požeminės tuštumos, atsiradusios požeminių vandenų tėkmėms išplovus tirpias uolienas.		Karvės ola