Dotnuvėlė
Dotnuvėlė | |
---|---|
Dotnuvėlė Kėdainiuose
| |
Ilgis | 60,9 km |
Baseino plotas | 192,7 km² |
Vidutinis debitas | 0,8 m³/s |
Ištakos | Radviliškio rajonas |
Žiotys | Nevėžis |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Dotnuvėlė |
Dotnuvėlė – upė Vidurio Lietuvoje, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, Nevėžio dešinysis intakas. Ištakos netoli Baisogalos. Teka pietryčių kryptimi per Skėmius, Gudžiūnus, Akademiją, Dotnuvą (netoli jos įkurtas Dotnuvėlės kraštovaizdžio draustinis). Įteka į Nevėžį Kėdainiuose, 59 km nuo žiočių.
Intakai:
Slėnis 350–500 m pločio. Aukštupio vaga sureguliuota. Sausomis vasaromis vietomis vidurupis ir intakai išdžiūsta, žiemą dažnai užšąla iki dugno. Srovės greitis 0,2-0,9 m/s, vidutinis nuolydis 121 cm/km[1]. Keturiose vietose patvenkta: ties Pilioniais (Mantviliškio tvenkinys, 75 ha), Bokštais, Dotnuva (Akademijos tvenkinys, 35 ha) ir Kėdainiais (5 ha).
Anksčiau upė vadinosi Dotnava. Jos etimologija neaiški, siejama su indoeuropietiška šaknimi *dā- („skystas, takus, tekėti“) bei su ja susiję skr. दानु = IAST: dānu („skystis, varvėjimas, rasa“), av. dā-nu- („upė, srovė“), oset. дон („vanduo, upė“), taip pat vediniai arm. tamuk („drėgnas, šlapias“), het. dame(n)k- („apie pliaupiantį lietų“). Baltų kalbų vandenvardžiai, prasidedantys da-, do-, gali būti taip pat šios šaknies variacijos[2].
-
Dotnuvėlės tvenkinys Kėdainių Centriniame parke
-
Dotnuvėlė ties Babėnų pakraščiu
-
Dotnuvėlė ties Pilioniais
-
Dotnuvėlė ties Dotnuva
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Rainys. Dotnuvėlė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 447
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.