Plaukuotasis beržas
| Betula pubescens |
|---|
 Plaukuotasis beržas (Betula pubescens) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Plaukuotojo beržo paplitimas |
| Binomas |
| Betula pubescens Ehrh., 1789 |
| Sinonimai |
(Ehrh.) Regel |
Plaukuotasis beržas (Betula pubescens) – beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuočių medžių rūšis.
MatmenysKeisti
Kiek mažesnis už Lietuvoje natūraliai paplitusį karpotąjį beržą. Įprastai užauga 10-20 m aukščio, nors pasitaiko ir iki 30 m aukščio, bet šaltame klimate, šiaurės regionų kalnuotose vietovėse užauga vos 4-5 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 70 cm, Olandijoje žinomas augantis 2 m kamieno apimties plaukuotasis beržas.
AmžiusKeisti
Trumpaamžis medis, išgyvena iki 120 metų amžiaus.
PožymiaiKeisti
Tai lapus metantis medis. Jo šakų laja nenusvyranti, kuo skiriasi nuo kito savaime augančio Lietuvoje karpotojo beržo. Tošis balta, lygi, su tamsiomis horizontaliomis dėmelėmis, tik senų liemenų ties pažeme tošis suaižėja. Ūgliai rausvai rudi, apvalūs, jauni gausiai plaukuoti, vėliau pliki be karpučių. Pumpurai žalsvai rudi, kiaušiniškai kūgiški, truputį atspurę, lipnoki 4-7 mm ilgio. Žirginėliai 3-6 cm ilgio, geltoni, piesteliniai žirginiai apie 1,5 cm ilgio, žali statūs – visi pasirodo anksti pavasarį prieš sulapojant, jie apdulkinami vėjo. Subrendę žirginiai 2-3 cm ilgio ir 1 cm skersmens. Žydi gegužės pradžioje. Lapkočiai ir jauni lapai plaukuoti, vėliau jų viršus ryškiai žalias, plikas, apačia šviesiai žalia, tik pagysliais ir gyslų šakumose lieka plaukų kuokštelių. Lapai 2-6 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio, kiaušiniški, kraštai pjūkliški, viršūnė kiek nusmailėjusi, jų pamatas suapvalėjęs su 5-7 poromis gyslų. Vaisius – vienasėkliais, 1-4 cm ilgio ir 5-7 mm pločio sparnuotas riešutėlis (sparneliai 1,5-2 kartus platesni), kuris sunoksta rugpjūtį – rugsėjo mėnesiais, išsiaižo iki žiemos.
PaplitimasKeisti
Paplitęs beveik visoje Europoje, vakarų Sibiro miškuose, Kaukazo kalnuose. Jų populiacija išplitusi toli į Arkties regioną, kur neauga jokie kiti lapuočiai. Toli Arkties regione augantys plaukuotieji beržai paprastai žemi su kreivais kamienais. Plaukuotojo beržo porūšis Betula pubescens subsp. tortuosa įžymus tuo, kad tai vieninteliai medžiai augantys Islandijoje ir Grenlandijoje, kurie užauga iki 13 m aukščio.
Paplitimas LietuvojeKeisti
Tai vietinė Lietuvos medžių rūšis, gana gausiai paplitusi Lietuvoje, nors už karpotąjį beržą ir retesnė. Pagal 2005 metų duomenis beržynai (kartu su karpotaisiais beržais) Lietuvoje sudarė 20,2 proc. bendro medynų ploto ir jų plotas plečiasi.
AugavietėsKeisti
Plaukuotieji beržai – mezohigroitai-higroitai, tai yra pusiau drėgnų-šlapių vietų (miškų, pievų) augalai, labiau toleruoja rūgščius pelkinius, ne tokius derlingus dirvožemius negu karpotieji beržai. Plaukotieji beržai nevengia ir nuolat užmirkusių dirvožemių. Taip pat tai šviesiamėgis augalas. Kalnuotose Žemės vietovėse auga iki 830 m aukščio altitudėse.
SavybėsKeisti
Atsparus šalčiams. Dauginasi sėklomis ir atžalomis, tai yra atželia iš kelmuose esančių miegančiųjų pumpurų.
Pumpuruose yra 0,2–5 proc eterinio aliejaus, dervų, askorbino rūgšties, cukraus, saponinų, organinių rūgščių, rauginių ir mineralinių medžiagų, lapuose 280 mg proc. askorbino rūgšties, 5-9 proc rauginių medžiagų, iki 3,2 proc. saponinų, 0,04–0,05 proc. eterinio aliejaus. 1000 sėklų sveria 0,15-0,25 g.
PanaudojimasKeisti
Plaukuotojo beržo šakeles graužia briedžiai, šiauriniai elniai, baltieji ir pilkieji kiškiai. Mediena tinka įrankiams, baldams, fanerai gaminti, kurui. Pumpurų ir lapų preparatai vartojami vaistams, kosmetikoje. Galeniniai preparatai paruošti iš beržo pumpurų ir lapų, vartojami kaip antiseptikai nuo grybelio. Preparatai skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, naudojami nuo dizenterijos ir chroniško viduriavimo. Tinka sergant inkstų, kepenų ligomis, esant patinimams dėl širdies nepakankamumo. Jais gydomi reumatas, taip pat kvėpavimo organų ligos – laringitas, bronchitas, tracheitas bei kosulys. Be to, jie vartojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė. Istoriškai nuoviras vartojamas kaip pavilgas egzemoms ir išbėrimas gydyti. Karštomis nuoviro voniomis gydomi sąnarių bei raumenų uždegimai [1].
Liaudies medicinaKeisti
Plaukuotasis beržas yra svarbus liaudies medicinoje augalas nuo eilės ligų. Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai anksti pavasarį, o lapai skinami kol jauni ir kvapūs – žydint medžiui. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, kaimuose tam tinka namų ar ūkinių pastatų pastogės.
SulaKeisti
Per parą iš suaugusio medžio vidutiniškai gali pribėgti 4,4 kg sulos. Anksti pavasarį plaukuotame berže esanti sula turi antisklerozinių medžiagų, stiprina ir gaivina organizmą. Suloje yra obuolių rūgšties, cukraus (gliukozės, fruktozės), vitamino C, kalio, kalcio, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Konservuota beržo sula nepraranda vertingų savybių. Ją gali gerti visi, tik diabetu sergantys – saikingai. Sula tirpdo susikaupusius kepenuose akmenis (dažniau fosfatinės ir karbonatinės kilmės) šlapimtakiuose, skatina šlapimo išsiskyrimą. Ja, kartu su kitais preparatais gydoma akmenligė, angina, avitaminozė, egzema, bronchitas, furunkuliozė, mažakraujystė, podagra. Iš beržo medienos gautas degutas veikia mikrobus ir jis yra daugelio tepalų bei linimentų sudedamoji dalis.
PavadinimasKeisti
Mokslinio, lotynų kalba pavadinimo autorius Jakob Friedrich Ehrhart, gyvenęs 1742–1795 metais. Lietuvoje kartais dar vadinamas beržu pašepėliu.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ http://www.liaudiesmedicina.eu/2011/03/plaukuotasis-berzas/ Archyvuota kopija 2011-09-01 iš Wayback Machine projekto. Plaukuotasi beržas
NuorodosKeisti
- Plaukuotojo beržo mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2020-09-14 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org) svetaines Anglų k.
- Betula pubescens – Ehrh. (pfaf.org) Anglų k.
- The thickest, tallest, and oldest downy birches (monumentaltrees.com) Anglų k.
