Virgininis varpenis

Botrychium virginianum
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos

Virgininis varpenis
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Driežlieliūnai
( Ophioglossophyta)
Klasė: Driežlielainiai
( Ophioglossopsida)
Eilė: Driežlieliečiai
( Ophioglossales)
Šeima: Driežlieliniai
( Ophioglossaceae)
Gentis: Varpenis
( Botrychium)
Rūšis: Virgininis varpenis
( Botrychium virginianum)

Virgininis varpenis (Botrychium virginianum) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Priklauso sporinių induočių grupei.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Apibūdinimas

redaguoti

Daugiametis, vasaržalis, sporinis augalas. Augalas 15–40 cm aukščio. Sterilios lapo dalies (trofoforo) lakštas pavienis, jaunas gali būti šiek tiek plaukuotas. Trofoforo lakštas su koteliu atsišakoja ties augalo viduriu arba šiek tiek žemiau, plačiai trikampis, du arba tris kartus plunksniškai šakotas. Apatinė pinulių pora didžiausia. Fertili lapo dalis (sporofitas) šluotelės pavidalo su ilgu koteliu, du arba tris kartus plunksniškai šakotas. Dauginasi sporomis, kurios susidaro rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja birželio–rugpjūčio mėn.[1]

Paplitimas ir ekologija

redaguoti

Vidutiniškai ūksmingų ar vidutiniškai šviesių buveinių augalas. Auga rūgščiuose ar vidutiniškai rūgščiuose (pH < 6,8) [2] ir vidutiniškai drėgnuose dirvožemiuose, kuriuose labai mažai maisto medžiagų. Lietuvoje įsikuria beržynuose, mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, pasitaiko eglynų pakraščiuose, miškų aikštelėse, upelių ar melioracijos griovių šlaituose. Cirkumpoliarinė ir žemyninė rūšis. Paplitusi Šiaurės Rytų Europoje, Alpėse, Karpatuose, Vakarų Sibire, Himalajuose, Mandžiūrijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje labai reta. Dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose, taip pat Vidurio Lietuvos žemumos prieigose.[1]

 
Virgininis varpenis su sporofitu

Panaudojimas

redaguoti

Indijoje augalas naudojamas gydyti dizenteriją.[3]

Iš šaknų išvirta arbata sukelia prakaitavimą, vėmimą, kosulį.[4] Taip pat iš šaknų yra gaminamas tepalas, kurį naudoja patepti gyvačių įkandimus, nubrozdinimus, žaizdas.[4]

Himalajuose, žmonės šią rūšį verda ir valgo.[5]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Rasimavičius, M (2021) Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas, „Lututė“, p. 380
  2. https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=BOVI
  3. Ethnobotanical Leaflets Archyvuota kopija 2012-03-16 iš Wayback Machine projekto.
  4. 4,0 4,1 https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Botrychium+virginianum
  5. Dave Jacke, Eric Toensmeier. Edible Forest Gardens. Chelsea Green Publishing Co 2015.