Arnica montana
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Kalninė arnika (Arnica montana)
Kalninė arnika (Arnica montana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Arnika
( Arnica)
Rūšis: Kalninė arnika
( Arnica montana)

Kalninė arnika (Arnica montana) – daugiametis astrinių (Asterales) žolinis augalas, užaugantis 30 – 70 cm. Stiebas tiesus, plaukuotas; apatiniai lapai dideli, aukščiau mažesni, išsidėstę prie stiebo pagrindo skrotele. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plaukuota. Žiedai gelsvai oranžiniai. Žydi birželio – liepos mėnesiais, sėklos subręsta liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – tamsiai pilkas lukštavaisis. Šakniastiebis cilindriškas.

Arnica montana

Lietuvoje auga retai. Didesnės augavietės yra Čepkelių rezervate, Ūlos, Skroblaus kraštovaizdžio draustiniuose, Medininkų botaniniame draustinyje. Mėgsta sausus pušynus, rečiau sutinkama mišriuose miškuose, miškapievėse ar briedgaurynuose.

Vaistinė medžiaga – šakniastiebiai ir graižai (susidaro pagrindinio ir šoninių žiedstiebių viršūnėse). Graižai renkami pilno žydėjimo metu (birželio mėnesį), pradedant antraisiais augimo metais. Iš arnikos išskiriami flavonoidai, organinės rūgštys, kalis, kalcio druskos, vitaminas C, alkaloidai[1].

Vartojama tinktūra ir užpilas. Plačiai vartojama kaip kraujavimą stabdanti priemonė, esant vidiniam ar išoriniam kraujavimui. Vartojama gimdos kraujavimui stabdyti po gimdymo, gausiai kraujuojant mėnesinių metu. Naudinga sergant stenokardija, širdies ligomis, nes plečia vainikines kraujagysles; taip pat skatina tulžies išsiskyrimą. Išoriškai vartojama sumušimams, nedidelėms žaizdoms, nudegimams, nušalimams, pūliniams gydyti; stiprina plaukų šaknis, plaukai greičiau auga, neslenka.

Šaltiniai redaguoti

  1. Kalninė arnika. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 107