Didžialapis šakys

Pteridium aquilinum
Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum)
Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiopsida)
Šeima: Denstetijiniai
(Wikispecies-logo.svg Dennstaedtiaceae)
Gentis: Šakys
(Wikispecies-logo.svg Pteridium)
Rūšis: Didžialapis šakys
(Wikispecies-logo.svg Pteridium aquilinum)

Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum) – šertvainių (Polypodiopsida) klasės augalas, priskiriamas sporinių induočių grupei. Tai stambiausias papartis, augantis Lietuvoje. Daugiametis žolinis augalas. Sporifikuoja lieposrugsėjo mėnesiais. Auga šlaituose, miško aikštelėse, kirtimuose, pamiškių dirvonuose. Lietuvoje gana dažna rūšis, sudaro sąžalynus.[1]

MorfologijaKeisti

Šakniastiebis šakotas ir ilgas, jis apaugęs nariuotais plaukeliais, jame yra net 45 proc. krakmolo. Kasmet išaugina po vieną didelį lapą (iki 125 cm). Lapkotis būna ilgesnis, tokio pat ilgio arba trumpesnis už lakštą, iki 1 cm storio. Lapalakštis ovališkai trikampiškas, nuožulniai, kartais beveik horizontaliai pakrypęs, stangrus ir kietas, pakartotinai plunksniškas; žemutiniai segmentai kotuoti, trikampiški arba trikampiškai ovališki, viduriniai – pailgai lancetiški. Segmentų kraštai užsiraitę žemyn.

Neturi specializuotų sporifikuojančių ūglių – strobilių. Sporangės telkiasi į sorus lapalakščio kraštuose, jie susidaro apatinėje pusėje. Sorus dengia du dangalai: pirmas – išorinis, sudaro lyg ir viršutinės lapo pusės tęsinį ir užsirietęs į apačią dengia sorus; antras – vidinis, žymiai siauresnis, beveik dengia sorą iš vidinės skiautelės pusės.[2]

 
Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum)

AnatomijaKeisti

Stelės tipas – diktiostelė. Sporangės, sutelktos soruose, kilusios iš vienos lapo epidermio ląstelės (tokių sporangių vienasluoksnė ląstelė visada su žiedo pavidalo skiautere, kurią sudaro ląstelės, specializuotos atidaryti sporangę subrendusioms sporoms)[3]. Sporangės sienelė vienasluoksnė.

Gyvenimo ciklasKeisti

Gyvenimo cikle dominuoja sporofitas, kuris brandina izosporas. Iš sporų be jokio ramybės laikotarpio išauga smulkūs, dvilyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai polaiškiai, jie tvirtinasi prie substrato rizoidais. Polaiškiuose (gametofituose) susidaro anteridžiai ir archegonės ir įvyksta apvaisinimas, susidaro juvenilinis sporofitas.

PaplitimasKeisti

Kosmopilitinė rūšis. Labai plačiai paplitusi visame pasaulyje (išskyrus poliarines sritis, stepes ir dykumas).[2]

PanaudojimasKeisti

  • Jauni didžialapio šakio ūgliai valgomi Azijos šalyse.
  • Kadangi didžialapio šakio šakniastiebyje gausu krakmolo – iš jo kepami papločiai.
  • Geri biologiniai konservantai, jais galima konservuoti ir išsaugoti daržoves bei vaisius.
  • Turi gydomųjų savybių: skatina žaizdų gijimą, malšina skausmą, uždegimą.
  • Padeda išvalyti iš organizmo toksinus.
  • Sudeginti lapai duoda daug pelenų, turtingų kalio.
  • Dėl gausaus krakmolo kiekio šakniastiebyje gali būti maitinamos ir kiaulės.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lekavičius, A., Vadovas augalams pažinti. Mokslas, 1989.
  2. 2,0 2,1 Minkevičius A., Lietuvos TSR Flora 1t. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959
  3. Naujalis J. R. , Meškauskaitė E. , Juzėnas S. , Meldžiukienė A. . Botanikos praktikos darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. ISBN 978-9955-33-478-1
  4. http://www.vlmedicina.lt/lt/papartis-ziedo-ieskoti-nebutina-nes-vertingas-visas-augalas