Atverti pagrindinį meniu
Acer platanoides
Paprastasis klevas (Acer platanoides)
Paprastasis klevas rudenyje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Kleviniai
(Wikispecies-logo.svg Aceraceae)
Gentis: Klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer)
Rūšis: Paprastasis klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer platanoides)
Binomas
Acer platanoides
L., 1753
Sinonimai
  • Acer cappadocicum subsp.

turkestanicum (Pax) A.E.Murray

  • Acer dieckii (Pax) Pax
  • Acer fallax Pax
  • Acer laciniatum Borkh. ex Tratt.
  • Acer lactescens Pers.
  • Acer laetum var. cordifolium

R.Uechtr. & Sint.

  • Acer lobelii var. dieckii Pax
  • Acer lobergii Dippel
  • Acer palmatifidum Tausch ex Steud.
  • Acer platanifolium Stokes
  • Acer platanoides f. acuminatum

Schwer.

  • Acer reitenbachii Dippel
  • Acer rotundum Dulac
  • Acer schwedleri K.Koch
  • Acer vitifolium Opiz ex Tausch.
  • Euacer acutifolium Opiz
  • Euacer platanoides (L.) Opiz
Acer platanoides.png
Paprastojo klevo savaiminio paplitimo arealas

Paprastasis klevas (lot. Acer platanoides, angl. Norway Maple, vok. Spitz-Ahorn) – klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis.

Paprastojo klevo požymių iliustracija
Jauni lapeliai ir žiedai
Nugeltę lapai rudenyje

PaplitimasKeisti

Vakaruose paplitęs Prancūzijos vakaruose, rytuose – europinė Rusijos dalis, šiaurėje – pietų Skandinavijoje, pietryčiuose iki Irano.

Paplitimas LietuvojeKeisti

Nors pačių klevynų Lietuvoje labai mažai, tačiau plačiai paplitęs. Daugiau paplitęs rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje.

AugimvietėsKeisti

Grynų klevynų beveik nesudaro. Daugiausia klevai auga su kitais medžiais sausgirio ir baltmiškio tipo miško augavietėse su kitais lapuočiais ar mišriuosiuose medynuose kartu su paprastąja egle, paprastuoju ir bekočiu ąžuolais, paprastuoju uosiu, mažalape liepa. Gerai auga puriuose derlinguose, neįmirkusiuose priemolių ir priesmėlių dirvožemiuose.

MatmenysKeisti

Auga gana greitai. Įprastai užauga iki 20-30 m, kartais gali užaugti iki 38 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1-1,5 m ar iki 5,15 m apimties.

AmžiusKeisti

Išgyvena nuo 150 iki 250 metų.

MorfologijaKeisti

Medis auga tankia, plačiai ovališka arba pusrutuliška laja. Kamienas tiesus. Žievė tamsiai pilka arba kiek ruda, smulkiai suaižėjusi, jaunų medelių lygi, šviesiai ruda. Pumpurai rausvai violetiniai arba tamsiai rusvi ir žvilgantys, šoniniai pumpurai prigludę prie šakelių, viršūniniai pumpurai dvigubai stambesni ir briaunoti. Lapai su 5-7 smailiaviršūnėmis skiautėmis, širdišku pamatu, stambūs 5-18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai tampa gelsvos, oranžinės arba rausvos spalvos. Lapkotis su baltomis pieniškomis sultimis. Vidutiniškai žydėti pradeda skleidžiantis lapams balandžio pab., apie balandžio 26 d. Žydi 13 dienų. Nors anksčiausiai pražysta balandžio 11 d., o vėliausiai gegužės mėnesio pabaigoje. Žiedai vienanamiai ar dvinamiai, gelsvai žali, medaus kvapo, nektaringi, susitelkę į skėtiškus žiedynus. Juos apdulkina vabzdžiai. Klevų vaisius – dvisėklis sparnavaisis, kuris gelsvai rudas, maždaug 4-6 cm ilgio, kampas tarp sparnelių apie 130–140 laipsnių. Prinoksta rugsėjo – spalio mėn. ir netrukus pradeda kristi. Sėklos plokščios. Dauginasi sėklomis ir iš kelmo išaugančiomis ataugomis. Šaknų sistema plati ir tvirta. Atviroje vietoje augantys medžiai pradeda derėti 15-30 metų.

SavybėsKeisti

Medis medingas, žieduose gausu nektaro, o jo lapai gerina dirvožemį. Klevo šaknyse ir žievėje yra alantoino. Šakose aptinkama kaučiuko. Lapuose yra gliukozės, manito, acto ir gintaro rūgščių, kaučiuko, aldehidų, įvairių karotinoidų, vitamino C ir E, apie 18 procentų rauginių medžiagų, lipidų. Paprastojo klevo suloje apie 2,5-4 procentus cukraus, kaučiuko ir kitų medžiagų.

PanaudojimasKeisti

Klevo mediena lanksti, kieta, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros. Metinės rievės bei šerdies spinduliai matomi. Vertinga mediena, naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, parketų, taip pat grėbliakočių, kirvakočių gamybai, drožinėjimo darbams. Sėklas lesa kryžiasnapiai.

Sula, cukrus, medusKeisti

Tirpstant sniegui iš klevų pradeda tekėti sula, kuri nustoja tekėjusi 5 savaitės prieš lapų skleidimąsi. Sula saldi, turi apie 4 proc. cukraus, 1,1 proc. kaučiuko. Iš sulos gaminamas sirupas. Sulą taip pat mėgsta geniai.

Pavasarį prileista iš paprastojo klevo sula kaitinama ant nedidelės ugnies ir po kurio laiko ji tampa tąsia, saldžia mase – klevo cukrumi.

Paprastasis klevas medingumas – 4 balai. Vienas hektaras šių medžių gali išskirti apie 200 kg cukraus, nors jo didesni medynai Lietuvoje pasitaiko retai.

Liaudies medicinaKeisti

Klevo lapų nuoviras skatina prakaito išsiskyrimą, juo skalaujama burna sergant skorbutu. Taip pat klevo preparatais gydomas aukštas spaudimas, ramina centrinę nervų sistemą, gydoma nuo avitaminozės, anemijos.

Ekologinė reikšmėKeisti

Tinka alėjų, gatvių bei kelių apželdinimui, šlaitų tvirtinimui. Tinkamas apsodinti priešgaisrinėms juostoms. Lietuvoje auginamos kelios paprastojo klevo dekoratyvinės formos su karpytais, įvairių spalvų lapais, glausta bei rutuliška laja.

KitaKeisti

Lietuvių tautoje berniukams suteikiamas Klevo vardas.

PavadinimasKeisti

Mokslinio, lotynų kalba pavadinimo autorius Karlas Linėjus gyvenęs 17071778 metais. Lotyniškai („acer“) – reiškia „smailus“, „aštrus“, graikų kalba („akros“) – „smailus“, nes klevų lapų skiautės yra smailiaviršūnės.

GalerijaKeisti

NuorodosKeisti