Plačialapis begalis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plačialapis begalis (Laserpitium latifolium) – salierinių (Apiaceae) šeimos, begalių (Laserpitium) genties augalas.

Daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40-50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs į išsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne 20-50 nevienodo ilgio šiurkščiabriaunių stipinų. Vainiklapiai balti. Vaisius plikas, gelsvai rudas. Žydi liepos mėn. auga miškuose, krūmuose.

Vaistinei žaliavai vartojamos šaknys. Jos kasamos rudenį arba pavasarį. Šaknyse yra eterinio aliejaus, susidedančio iš pineno, terpineno, kareno; labai kartaus lazerpitino, kumarino junginių, dervų, mineralinių ir kitų medžiagų.

Nuodingas.

Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.