Paupinis jonpapartis
| Matteuccia struthiopteris |
|---|
 Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Matteuccia struthiopteris (L.) Tod., 1866 |
| Sinonimai |
|
Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris) – šertvūnų (Polypodiophyta) augalas. Graikiškai stroytos, struthion – varnėnas, strutis, kadangi sporifikuojantieji lapai panašūs į stručio plunksnas.
PaplitimasKeisti
Auga sąžalynais Žemės šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato regionuose - Rytų ir Šiaurės Europoje, Šiaurės Azijoje (Sibiras ir Rusijos Tolimieji Rytai) ir Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.
Paplitimas ir augavietės LietuvojeKeisti
Savaime paplitę Lietuvoje. Mėgsta augti pavėsyje ir derlingame dirvožemyje. Auga miškuose, miško upelių pakraščiuose ir jų slėniuose, šaltiniuotuose miškuose, daubose.
PožymiaiKeisti
Augalas nuo 30 cm iki 1-2 m aukščio, sporifikuojantieji lapai iki 20–35 cm pločio. Labai aukšti paupiniai jonpaparčiai auga Švenčionėlių miško urėdijos Švenčionių girininkijoje - prie miško upelių auga iki 2 m aukščio[1].
Požeminis stiebas trumpas, juodas, nedaug išlenda virš žemės. Vegetatyviniai lapai trumpakočiai, lakštas šviesiai žalias. Lapai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę, iš kurios centro išauga sporifikuojantieji lapai.
Sporifikuoja birželio – rugsėjo mėn. Sporas barsto sekantį pavasarį. Gražus dekoratyvinis augalas, kuris auginamas ir sodybose.
ŠaltiniaiKeisti
GalerijaKeisti
Paupinių jonpaparčių sąžalynai pietų Suomijos Vidurio Hemės provincijos miškuose
Paupinių jonpaparčių sąžalynai pietų Norvegijos Biuskeriudo grafystės miškuose
Paupinių jonpaparčių sąžalynai Pietų Čekijos krašto Vlásenický potok vietovės miškuose (Čekija)
.JPG)
