Miškinė lelija
| Lilium martagon | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė lelija (Lilium martagon) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Lilium martagon Carl von Linné, 1753 |
Miškinė lelija (Lilium martagon) – lelijinių (Liliaceae) šeimos, lelijų (Lilium) genties dekoratyvus, medingas, dažinis, nuodingas augalas.
Tai daugiametis, iki 100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, apvalus, šviesiai žalias, apatinė dalis plaukuota. Lapai pailgai elipsiški, 5-8 cm ilgio ir 0,8-1,5 cm pločio, beveik menturiniai, kartais pražanginiai. Žiedai tamsiai rožinės spalvos, aitriai kvepiantys, susitelkę stiebo viršūnėje, kekėse. Vainiklapiai šviesiai purpuriniai, rausvai raudoni, dėmėti. Vaisius – pailga dėžutė. Sėklos plokščios, šviesiai rudos.
Žydi birželio–liepos mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir svogūnėliais.
Paplitimas ir augavietės redaguoti
Šio augalo tėvynė – Europa. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Tai vienintelė Lietuvoje savaime auganti rūšis. Gana reta.[1]
Mėgsta pusiau ūksmingas, šiltas vietas, apydrėgnę, derlingą, molingą ir kalkingą dirvą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 348
