Smėlyninis eraičinas

Festuca psammophila
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta

Smėlyninis eraičinas (Festuca psammophila)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Eraičinas
( Festuca)
Rūšis: Smėlyninis eraičinas
( Festuca psammophila)
Binomas
Festuca psammophila
(Hack. ex Celak) Fritsch [1]

Smėlyninis eraičinas (Festuca psammophila) – miglinių (Poaceae) šeimos eraičinų (Festuca) genties augalų rūšis, endeminė Vidurio Europoje.

Biologija redaguoti

Augalas daugiametis, sudarantis nedidelius kupstus. Stiebas 20–60 cm aukščio, plikas. Lapų makštys šviesiai violetinės, žiedyno ašis nešiurkšti. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, kurios plinta per potvynius.

Auga smėlėtuose upių šlaituose, pasitaiko pamiškėse, žemyninėse kopose, tarp pušynų. Gana gausiai auga ir vyrauja Cladonio–Pinetum bendrijose.

Populiacija Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje smėlyninis eraičinas nuo 1981 m. įrašytas į Saugomų augalų sąrašus.[2] Žinomos gausios populiacijos Pietryčių Lietuvoje – Nemuno, Merkio upių aukštuose smėlėtuose šlaituose, tačiau užimančios nedidelius plotelius (50–200 m²).[3] Juose generatyviniai ir vegetatyviniai individai žolyne sudaro beveik ištisinę dangą. Vegetatyviniai augalai vyrauja mažesniuose ploteliuose (iki 30 m²) palei Ūlos, Straujos, Skroblaus ir Stangės upes. Smėlyninio eraičino išlikimui didelę įtaką daro žmogaus ūkinė veikla. Populiacijai grėsmę kelia vėjo ir vandens erozija, smėlynų apželdinimas mišku.

Šaltiniai redaguoti