Kopgalis

Portal.svg
Kopgalis
MuseumMořeKopgalisLetecký08-09-14.jpg
Kopgalis (delfinariumas, tvirtovė)

Kopgalis
Koordinatės 55°43′00″ š. pl. 21°06′00″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.10000°r. ilg. / 55.71667; 21.10000 (Kopgalis)Koordinatės: 55°43′00″ š. pl. 21°06′00″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.10000°r. ilg. / 55.71667; 21.10000 (Kopgalis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka KopgalisVikiteka

* vok. Süderspitze

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kõpgalis
Kilmininkas: Kõpgalio
Naudininkas: Kõpgaliui
Galininkas: Kõpgalį
Įnagininkas: Kõpgaliu
Vietininkas: Kõpgalyje

Kopgalis – Klaipėdos miesto teritorija, esanti į vakarus nuo miesto centro, šiauriausiame Kuršių nerijos nacionalinio parko gale, kur Kuršių marios jungiasi su Baltijos jūra. Prie marių yra Pievų ragas, greta jo – delfinariumas, Jūrų muziejus-akvariumas (nuo 1979 m.), kiek piečiau – žvejo etnografinė sodyba, kapinaitės. Jūros pusėje – paplūdimiai. Toliau pietuose yra Smiltynė.

Pietinis jūros vartų molas Kopgalyje
Delfinariumas
Žvejo etnografinė sodyba jūrų muziejuje

Pavadinimo kilmėKeisti

Vietovė pavadinta nuo žodžių junginio kopų galas – tai yra šiauriausia Kuršių nerijos vietovė, čia baigiasi kopos.

IstorijaKeisti

Kopgalis atsirado dėl pustomo smėlio Kuršių nerijai ilgėjant šiaurės link. Nuo Kopgalio nupustomas smėlis užnešdavo Klaipėdos uosto laivakelį, tad 1733 m. buvo įrengtas 130 m ilgio pietinis molas, kuris turėjo apsaugoti Klaipėdos sąsiaurį nuo pustomo smėlio, bet jis audrų buvo sudaužytas.[1] Kopgalis nuolat nukentėdavo nuo Kuršių marių potvynio srovių ir bangų. XIX ir XX a. kelis kartus pertvarkytas, ilgintas, kopos želdintos.[1] Prasidėjus apželdinimo darbams ir statant tvirtovę, apie 1795 m., šalia esančios balasto aikštelės ėmė kurtis gyvenvietė (vok. Suderspitze). Šioje aikštelėje burlaiviai atsikratydavo balasto ir jo pasipildydavo, kad išlaikytų nepakrauto laivo stabilumą audringoje jūroje. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles lengvatas, Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821 m. čia jau stovėjo 7 sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo ir augino bulves. Tai tapo pirmąja poilsiaviete Kuršių nerijoje. Jau XIX a. pradžioje čia ėmė veikti moterų ir vyrų paplūdimiai, iš Klaipėdos uosto į Kopgalį pradėjo kursuoti keltas.

1866 m. Kopgalyje pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ji apgriauta ir ilgą laiką stovėjo nenaudojama. Po karo Kopgalis ištuštėjo. Tvirtovės vietoje nusprendus steigti jūrų muziejų, gyventojai buvo iškeldinti. Atstatymo ir restauracijos darbai užbaigti 1979 m., atidarytos pagrindinės jūrų muziejaus ekspozicijos. Prie marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografinė pajūrio žvejo sodyba, greta jos – žvejybos laivų, pramoninės žūklės Lietuvoje pradininkų, aikštelė. 1994 m. atidarytas delfinariumas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1910 m.
1871 m. 1905 m.[2] 1910 m.[3]
53 134 78


Žymūs žmonėsKeisti

Kopgalio kapinaitėse palaidoti:

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Kopgalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  3. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de

NuorodosKeisti