Gebenė lipikė

Hedera helix
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos

Gebenė lipikė (Hedera helix)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Aralijiniai ( Araliaceae)
Gentis:	Gebenė ( Hedera)
Rūšis:	Gebenė lipikė ( Hedera helix)

Gebenė lipikė, arba paprastoji gebenė (Hedera helix) – aralijinių (Araliaceae) šeimai, gebenės (Hedera) genčiai priklausanti rūšis.

Natūraliai auga Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje, pietų Skandinavijoje, Kaukaze, Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje.^[1] Plačiai auginama kaip dekoratyvinis augalas, JAV, Australijoje invazinė.^[2]

Augalas visžalis, daugiametis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, kiaušiniškos ar pailgai kiaušiniškos rombinės formos, jauni plaukuoti. Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose, gelsvi, 0,5 cm skersmens, dvilyčiai. Vaisiai – melsvai juodos uogos su 2-3 sėklomis. Prisirpsta kovą–balandį, laikosi visus metus.^[1] Gebenės uogos lengvai nuodingos.

Gebenių preparatai naudojami gydyti kosulį, bronchitą, astmą, kitas kvėpavimo takų ligas, dizinteriją.^[3]

Gebenė lipikė žydi rugsėjo–spalio mėn. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaituose. Lietuvoje auga savaime ir auginama, reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.^[4] Lietuvoje gebenė lipikė natūraliai paplitusi pietų Lietuvos lapuočių miškuose, ypač ūksmėtose liepinių skroblynų bendrijose (Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės sav., taip pat Vilniaus raj.). Didžiausia populiacija aptikta Vištytgiryje. Kadangi per Lietuvą eina šiaurrytinė arealo riba, tad čia gebenės lipikės, palyginus su pietiniais kraštais, skurdžios: nežydi, dauginasi tik vegetatyviškai, tepakyla į 1–2 m (daugiausia 4 m) aukštį, žiemomis apšąla. Nyksta dėl miškų kirtimo, trypimo, iškasimo, šaltų besniegių žiemų.^[1]