Kalninė guoba

Ulmus glabra

Kalninė guoba (Ulmus glabra) Rokiškio rajone

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Šeima:	Guobiniai ( Ulmaceae)
Gentis:	Guoba ( Ulmus)
Rūšis:	Kalninė guoba ( Ulmus glabra)

Binomas

Ulmus glabra
Huds., 1762

Sinonimai

Ulmus campestris L.
Ulmus campestris var. latifolia Aiton
Ulmus communis Carrière
Ulmus glabra var. horizontalis
(G.Kirchn.) Dippel
Ulmus horizontalis Loudon
Ulmus latifolia Moench
Ulmus montana With.
Ulmus montana var. pendula Loudon
Ulmus montana var. pendula-variegata
Hartwig & Rümpler
Ulmus podolica Klokov
Ulmus scabra Mill.
Ulmus scabra f. horizontalis
(G.Kirchn.) Dippel
Ulmus scabra f. pendula (Loudon) Dippel
Ulmus sukaczevii Andrews

Kalninė guoba (Ulmus glabra) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis.

Paplitimas ir augavietės

Jos natūralus paplitimo arealas labai platus – paplitusi beveik visoje Europoje. Vakaruose jos savaiminis išplitimo arealas Airijos saloje, rytuose apie Uralo kalnus, šiaurėje aptinkama apie vidurio Norvegiją iki 67° šiaurės platumose, pietuose iki Graikijos Peloponeso pusiasalio ir aptinkama Irane. Auga iki 1500 m aukščio altitudėse. Kalninė guoba sėkmingai aklimatizuota pietų Grenlandijoje apie Narsarsuaq gyvenvietę. Skandinavijoje sudaro ištisus guobynus.

Lietuvoje

Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos medžių rūšis. Lietuvoje kalninė guoba nėra labai dažnai paplitusi. XIX a. 6 dešimtmetyje Lietuvoje guobynus apnaikino grybinė liga – guobų maras. Jos auga pavieniui paupiuose, pamiškėse, prie sodybų ir lapuočių miškuose. Ten kur auga visos trys guobų genties medžių rūšys (kalninė guoba, paprastoji vinkšna, paprastasis skirpstas), dažnai pasitaiko tarp jų hibridų. Reiklus dirvožemiui – mėgsta augti nuo silpnai rūgštaus iki kalkingo dirvožemio, derlinguose, puriuose priesmėliuose ir priemoliuose. Vidutiniškai reiklus dirvožemio drėgmei ir aukštam oro drėgnumui. Nepakenčia labai sausos žemės.

Matmenys

Tai greitai augantis, vidutinio aukščio medis. Užauga beveik iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu.

Aukščiausia kalninė guoba auga Lenkijos Belovežo girioje, jos aukštis 38,40 m (pagal sausio 2011 metų duomenis, Tomasz Niechoda) ir kamieno apimtis 3,85 m matuojant 1,30 m aukštyje.^[1]

Didžiausios apimties kuri yra 4,67 m (pagal Martin Miklanek, 2012 metai), žinoma ir užregistruota auga šiaurės Slovakijos Rajecke Teplicės miestelyje.^[2]

Amžius

Gyvena iki 200–300 metų, nors yra Europoje pavienių medžių sulaukusių apie 400 metų amžiaus.

Požymiai

Laja tanki. Šakos tamsiai rusvos, stambios, augančios aukštyn. Jos žievė tamsiai ruda ir gilokai sueižėjusi. Jauni ūgliai tamsiai rudi, stori, tankiai plaukuoti. Pumpurai kūgiški arba kiaušiniški 7–9 mm ilgio, juosvai rudi, smailūs, plaukuoti, prisitvirtinę įstrižai šakelės ir nuo jos atspurę. Pumpurų žvyneliai vienodai tamsiai rudi, apaugę rūdiškais plaukeliais. Lapai stambūs, atvirkščiai kiaušiniški arba plačiai ovalūs, tamsiai žali, apaugę šiurkščiais plaukeliais 6–17 cm ilgio ir 3–12 cm pločio. Lapas gale staiga nusmailėjęs, o jo kraštai dvigubai stambiai pjūkliški, pamatas beveik simetriškas. Abiejose lapų pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Rudenį lapai pagelsta. Lapkotis trumpas, tvirtas, storas ir plaukuotas iki 0,5 cm ilgio. Žiedai pavieniai kuokštuose su trumpais apie 1 cm koteliais. Augdama atviroje vietoje pradeda derėti apie 15 m amžiaus ir dera beveik kasmet. Sparnavaisis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas 2-2,5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, šviesiai gelsvai rudas, neplaukuotas. Vaisius – riešutėlis sparnavaisio centre.

Žydėjimas

Pradeda žydėti nuo 20–30 metų. Žydi prieš skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Savybės

Kalninė guoba pakankamai atspari šalčiui, puikiai atlaiko iki -30 °C šalčius, pakenčia unksmę. Nebijo karpymo, vidutiniškai atspari užterštam miestų orui, bet nukenčia nuo guobų maro, ypač pakelių miškuose ir priemiesčių zonose, tad plačiai jas auginti nepatartina.