Atverti pagrindinį meniu

GeografijaKeisti

Preila yra už 6 km į šiaurę nuo Nidos (skiriamoji riba – Bulvikio ragas), prie Kuršių marių. Stūkso daug kalvų: Preilos (53 m), Vecekrugo (67 m), Karvaičių (59 m).

Preiloje yra viena pagrindinė gatvė, einanti palei marias, tai senasis pašto kelias. Daugelis namų vasarą nuomojami poilsiautojams. Iki jūros – maždaug du kilometrai. Išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios namelių. Veikia biblioteka (nuo 1954 m.), valčių prieplauka. Pietinėje gyvenvietės dalyje yra etnografinės kapinės. Per Preilą eina Neringos dviračių takas, jungiantis Nidą ir Juodkrantę.

ArchitektūraKeisti

Senieji pastatai išdėstyti išilgai Kuršių marių, pietinėje dalyje išliko nemažai medinių vienaukščių žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių ar nendrių stogais (du iš 1890 m., kiti – XX a. 1 pusės, dalis XX a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. antroje pusėje poilsio namų suprojektavo L. Gedgaudienė, J. Putna, G. Prikockis, G. Tiškus.

IstorijaKeisti

Kaimą 1843 m. įkūrė užpustytų Naujųjų Naglių gyventojai (1846 m. buvo 12 namų), kurie čia perkėlė netgi mokyklą (1849 m.). 1878 m. pastatyta smuklė, kur pardavinėtos būtiniausios prekės. To meto nelenvą Preilos žvejų gyvenimą aprašė vokiečių rašytojas Ludvigas Pasargė.

XX a. pradžioje čia jau buvo virš 200 gyventojų, 1907 m. buvo pastatyta nauja mokykla, atidarytas viešbutis „Preilos briedis“, keli pensionai. 1933 m. Preilai suteikus vasarvietės–kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti – ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Vis daugiau polsiautojų ilsėdavosi kaimelyje: 1934 m. jų buvo 158, o 1935 – jau 176.[1] Ieškodami įkvėpimo savo kūrybai, kaimelyje lankydavosi menininkai iš Nidos dailininkų kolonijos. Veikė Lietuvių žvejų draugijos skyrius, Lietuvos pasieniečių punktas. 1945 m. dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Preila tapo miesto tipo gyvenviete, 1947 m. buvo prijungta prie Klaipėdos, o 1961 m. įėjo į naująjį Neringos miestą. Po karo kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių, buvo statomi žvejų kaimui nebūdingi pastatai.[2] Sovietmečiu iškilo „Žinijos“ draugijos pensionas (architektė L. Gedgaudienė).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19461947 m. miesto tipo gyvenvietė Klaipėdos apskritis
19471950 m. Klaipėdos miestas
19501953 m. Klaipėdos sritis
19531961 m.
19611995 m. Neringos miestas
19951999 m. Preilos-Pervalkos seniūnijos centras Neringos miesto savivaldybė Klaipėdos apskritis
nuo 1999 m. Neringos savivaldybė


 
1907 m. statyta mokykla, dabar biblioteka

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas veikiausiai yra susijęs su Latvijos miestu Preiliais. Galbūt tai asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Preilis, kuri savo ruožtu kilusi nuo latvių preilis – „neprašytas svečias“ arba „du sukryžiuoti virbai audeklui sutvirtinti“.

Anksčiau Preila vadinosi Preiliais (forma minima iki 1960 m.).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2010 m.
1846 m. 1871 m. 1885 m. 1905 m. 1925 m. 1939 m. 1959 m.sur. 2010 m.
84 123 230 317 223 188 239 272
 
Nenaudojami boteliai 2013 m.

Botelių bylaKeisti

20102012 m. Lietuvoje garsėjo rezonansinė Preilos botelių istorija,[3] susijusi su Arvydo Sabonio bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ statybomis rekreacinėje teritorijoje. Vadinamieji „Sabonio boteliai“ buvo pripažinti neteisėtais, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 m. įpareigojo įmonę per pusę metų nugriauti visus 14 botelių.[4] Teismo sprendimas kol kas nevykdomas.

NuotraukosKeisti

IšnašosKeisti

ŠaltiniaiKeisti