Carex lasiocarpa
Laiboji viksva (Carex lasiocarpa)
Laiboji viksva (Carex elata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex)
Rūšis: Laiboji viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex lasiocarpa)
Binomas
Carex lasiocarpa
Ehrh., 1784
Sinonimas
  • Carex filiformis Gooden

Laiboji viksva (Carex lasiocarpa) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Laibosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „lasiocarpa“ – laiboji.

MorfologijaKeisti

 
Laibosios viksvos sunokusi varpa

Daugiametis, pilkšvai žalias, retakeris, 40–100 cm aukščio, neilgą šakniastiebį su storomis palaipomis išauginantis augalas. Stiebai statūs, standūs, ploni, viršuje bukai tribriauniai, į apačią daugiau ar mažiau apvalūs, žemiau žiedyno šiurkštūs raba ištisai švelnūs, apsisiautę ilgomis, rausvomis arba rusvai rudomis, belakštėmis, pakraštyje šiek tiek tinkliškai susiskaidžiusiomis maštimis. Lapai standūs, pliki, siauri, 1–2 mm pločio, išilgai sulenkti arba susisukę, su tribriaune viršūne, šiurkštūs, apatinėje stiebo dalyje susitelkę, beveik tokio pat ilgio, kaip stiebas.

 
Laibosios viksvos sėklos

Žiedynas 7–22 cm ilgio, iš 3–4, apačioje viena nuo kitos nutolusių varpučių. Apatinis žiedynlapis bemakštis arba su 2–5 mm ilgio makštimi ir siauru, lovelio pavidalo lakštusavo ilgiu viršijančiu žiedyną. Viršūnės (1)2 varputės kuokelinės, siaurai cilindriškos; viršutinė – (2,5) 3–6 cm ilgio 2–3(4) mm pločio, apatinė – paprastai ne ilgesnė kaip 2 cm; jų pažiedės kiaušiniškai lancetiškos, smailios, rudos, su šviesiu ruoželiu per vidurį. Piestelinės varputės 1– 2 (3), stačios, kiaušiniškos, pailgai kiaušiniškos arba trumpai cilindriškos, 0,8–3 cm ilgio ir 5–8 mm pločio, retokos, bekotės, tik apatinė turi bent kiek ilgesnį kotelį; pažiedės kiaušiniškai lancetiškos, spygliškai nusmailėjusia viršūne, rausvai rudos arba rudos, per vidurį turi žalsvą, vėliau parudėjantį, trumpais, retais plaukeliais apaugusį ruoželį, jų pakraštys šviesesnis. Maišeliai odiški, pailgai kiaušiniški, pūsti, viena jų pusė labiau iškili, 4– 5 mm ilgio, ilgesni už pažiedes arba beveik lygūs su jomis, gelsvai žali arba rudi, padengti tankių, balsvų, blizgančių plaukelių, gysloti, trumpakočiai; jų snapelis 0,7–1 mm ilgio, giliai dvidantiškai skeltas. Makštys plaukuotos Pažiedės smailios, raudonai rudos, su šviesiu ruoželiu nugarėlėje. Vaisiai plačiai atvirkščiai kiaušiniški, apie 2 mm ilgio, tribriauniai, gelsvai rudi.

Žydi gegužės – birželio mėnesį. Vaisius išplatina vandens srovės.


AugimvietėsKeisti

Hemikriptofitas, hidrofitas. Auga žemapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse, taip pat aptinkamas aukštapelkių apypelkio raistuose, lago ir klampupių. Augantis vidutinio klimato juostoje. Gana dažna.

Paplitimas Lietuvoje: visoje šalyje paplitęs augalas.

Bendras paplitimas: beveik visai Europa (be arktinių rajonų, Krymo ir Apeninų bet Balkanų pusiasalių pietinės dalies) Kaukazas, Sibiras, Tolimieji Rytai (išskyrus Sachaliną), Šiaurės Kazachstanas, Šiaurės Mongolija, Azija, Šiaurės Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.

Lietuvoje rasta laibosios viksvos formaKeisti

Carex lasiocarpa f. robustra Junge. – aukšti, iki 120 cm aukščio stiebai ir platesni, negu tipingos formos lapai. Varputės stambios, ilgos. Trakų apyl.

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.