Trapusis gluosnis

Trapusis gluosnis (Salix fragilis) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių genties (Salix) medis.

Trapiojo gluosnio požymiai

Trapiojo gluosnio lapai

Trapusis gluosnis augantis Marburgo miesto (Hesenas, Vokietija) botanikos sode

Trapiojo gluosnio viena įprasčiausių augimviečių šalia vandens

Paplitimas

Pagrindinis jo paplitimo arealas Rytų ir Vidurio Europa, Mažoji Azija, Balkanai, nors dabar jis išplitęs ir vakarų Europoje, Iberijos pusiasalyje.

Introdukuotas dalyje Šiaurės Amerikos, Australijos, Afrikos. Kadangi Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje introdukavus gausiai išplito, jose paskelbtas invazine rūšimi.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Lietuvos vietinė medžių, labai dažna rūšis. Įprastai auga paupiuose, prie ežerų, tvenkinių, pakriaušėse, griovose, taip pat pakelėse, pamiškėse. Šviesamėgis medis mėgsta gana įvairius dirvožemio tipus. Pakenčia pavasarinį polaidį.

Matmenys

Iš Lietuvoje augančių gluosnių genties medžių, kartu su baltuoju gluosniu - aukščiausiai užauganti rūšis, nors už baltąjį gluosnį kiek žemesni. Auga labai greitai, bet dažniausiai išauga kaip neaukštas medis. Aukštis 15-20 m, rečiau pasitaiko iki 29 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1 m.

Amžius

Gyvena apie 80 metų.

Požymiai

Šakelės labai trapios, 3-5 metų lengvai lūžta traškėdamos, o kartais ir storos šakos lūžta nuo stipresnio vėjo. Žievė išilgai suskeldėjusi. Ūgliai pliki ir pilki, gelsvi ar gelsvai rusvi bei kiek žvilgantys. Pumpurai pailgai kiaušiniški, pliki, juosvi su smailia, palenkta viršūne. Lapai pailgai lancetiški ar kiaušiniškai lancetiški, liaukingi, kotuoti, kraštai pjūkliški, ilga smailia viršūne, bet pleištišku ar buku pamatu, 5-18 cm ilgio ir 2,5-4 cm pločio. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė – matinė, melsvai žalia ar šviesiai pilka. Žirginiai išauga lapams skleidžiantis, balandžio-gegužės mėn. Moteriškieji žirginiai cilindriški, 6-7 cm ilgio, vyriškieji – 4-5 cm ilgio, apaugę pilkais plaukeliais. Kuokeliai du. keturskiautė purka. Žydėti pradeda apie balandžio pabaigą - gegužės mėn. pradž. jau sulapojus, ir netrukus atsivėrę išbarsto sėklas.

Dauginimasis

Lengvai kryžminasi su baltuoju gluosniu, o jų mišrūnai vadinami Salix × rubens. Išaugti gali net iš paprasčiausio į žemę įbesto žalio trapiojo gluosnio kuolo, kuris lengvai įsišaknyja.

Žydėjimas

Įprastai žydėti pradeda apie balandžio pabaigą - gegužės mėn. pradžią. Nors ankčiausiai gali pražysti nuo balandžio mėn. 5 d., vėliausiai - gegužės 25 d. Žydėjimo trukmė 10 dienų.

Varietetai

Lietuvoje aptinkami:

• Salix fragilis var. Angustifolia Wimm. Jo lapai pailgai lancetiški.
• Salix fragilis var. Glauca Spenn. Lapų apatinė pusė žaliai melsva.
• Salix fragilis var. Latifolia Wimm. Jo lapai platūs, kiaušiniškai lancetiški.

Savybės ir panaudojimas

Mediena minkšta, balta, lengva, naudojama malkoms, statybai, drožimo ir pjaustymo darbams.

Pavadinimas

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707-1778 metais. Daugeliu kalbų jis vadinamas trapiuoju, kadangi jo šakelės labai lengvai lūžta, o papūtus stipresniam vėjui, lūžta ir storesnės šakos. Tad po medžiu dažnai galima matyti prikritusių jo šakelių.

Nuorodos

• Trapiojo gluosnio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
• The thickest, tallest, and oldest crack willows/Salix × fragilis (monumentaltrees.com) Anglų k.

Vikiteka