Melnragė
Melnragė | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m. | ||
55°44′38″š. pl. 21°05′20″r. ilg. / 55.744°š. pl. 21.089°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Klaipėdos miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Melnragės ir Girulių seniūnija | |
Vikiteka | Melnragė | |
Istoriniai pavadinimai | vok. Mellneraggen, kuršin. Mellarags |
Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro ir Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra (Klaipėdos kanalo).[2] Klaipėdos kurortinė zona. Pietinė dalis vadinama Melnrage I, o šiaurinė dalis – Melnrage II. Pietuose Melnragė siekia Šiaurinį molą ir Klaipėdos uosto prieigas, rytuose juosiama Klaipėdos miško, pro kurį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis bei kelias 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė , o šiaurėje pereina į Girulius. Baltijos jūros pakrantėje driekiasi Melnragės–Girulių paplūdimys. Yra buvęs seniūnijos pastatas, biblioteka, prekybos centras, pietuose stovi Klaipėdos švyturys. Būdingi nuosavi gyvenamieji namai, moteliai, yra viešbutis „Morena“.
Melnragę aptarnauja 4 ir 6 nr. autobusai, 24 nr. miesto mikroautobusas ir 6 nr. maršrutinis taksi.
Etimologija
redaguotiVietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melns – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai.
Istorija
redaguotiMelnragė nuo seno buvo žvejų kaimas. 1946 m. prijungta prie Klaipėdos miesto. Tarybiniais metais veikė kultūros namai, nepilnoji vidurinė mokykla. Seniau buvo Melnragės ir Girulių seniūnijos centras.
2007 m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1871 m. ir 2015 m. | |||||
1871 m.[3] | 1905 m.[4] | 1925 m. | 2015 m. | ||
---|---|---|---|---|---|
370 | 425 | 403 | 920 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.74 ir 21.09“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
Nuorodos
redaguoti- Melnragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 554 psl.
- Melnragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 46
- Melnraga. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 656 psl.