Paprastoji nendrė
| Phragmites australis |
|---|
.jpg) Paprastoji nendrė (Phragmites australis) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji nendrė (Phragmites australis) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis.
Paplitimas
redaguotiPaprastoji nendrė paplitusi beveik visame pasaulyje – Eurazijoje (išskyrus vietomis Pietryčių Aziją), Afrikoje (išskyrus ekvatorinius kraštus). Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose (išskyrus Grenlandiją, Braziliją, Aliaską). Įveista Naujojoje Zelandijoje, Brazilijoje, Karibų salose.[1] Tai bene labiausiai paplitęs gaubtasėklis augalas pasaulyje. Tiesa, nėra sutariama dėl šio augalo kilmės – vieni autoriai teigia, kad Phragmites australis rūšis kilusi iš Europos ir Kanarų salų, o kitur paplitusi vėliau, tačiau dažniausiai laikoma kosmopolitine rūšimi. JAV porūšis Phragmites australis subsp. australis laikomas invaziniu, nes išstumia vietinį porūšį P. a. americanus.[2]
Išskiriami 4 porūšiai:
- Phragmites australis subsp. americanus
- Phragmites australis subsp. australis
- Phragmites australis subsp. berlandieri
- Phragmites australis subsp. isiacus[1]
Bruožai
redaguotiAugalas daugiametis, 1–4 m aukščio.[3] Šakniastiebiai ilgi, požeminiai, iki 2 m ilgio. Stiebas storas, plikas, status, bambliuotas, gausiai lapuotas.[3] Lapai 5–25 mm pločio, plačiai linijiški, pilkšvai arba tamsiai žali, ilgi, kraštai šiurkštūs.[3] Lapamakštė apglėbia stiebą. Lapo liežuvėlio vietoje išaugęs tankus plaukelių žiedas.[3] Pučiant vėjui, nendrės lapai visada pasisuka centrine gysla į vėją.
Paprastosios nendrės stiebas užsibaigia 40–50 cm ilgio šluotele – ji tanki, šiek tiek vienašalė. Kiekvienoje varputėje po kelis žiedus, iš kurių vienas, paprastai apatinis, vyriškasis arba belytis, kiti – dvilyčiai. Žiedkočiai apaugę gausiais šilkiškais plaukeliais.[4] Varputės tamsiai rudos arba violetinės. Purkos tamsiai raudonos. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais.[3]
Vaisius – grūdas.[4] Subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ne kiekvienais metais. Viename žiedyne susidaro 50–100 tūkstančių sėklų. Jos daigios vienerius metus, sudygsta nuo 8–10 °C, optimaliausios sąlygos esant 20 °C.[5]
Paprastajai nendrei būdingas fenotipinis, citologinis ir genetinis variabilumas, poliplodija.[2]
Ekologija
redaguotiPaprastoji nendrė Lietuvoje dažna – auga vandens telkinių krantuose, pelkėse, pakelių grioviuose, kartais smėlynuose.[3] Daug kur sudaro ištisus sąžalynus – nendrynus. Labai gausiai želia upių deltose, lagūnų, seklių ežerų pakrantėse, nusausėjusiose pelkėse, durpynuose Tai drėgmiamėgis augalas, įsikuriantis ten, kur gruntinis vanduo slūgso negiliai (2–2,5 m), nevengia druskingo vandens.[5]
Sėklas išnešioja vėjas ir vanduo, be to, dauginasi šaknų ataugomis.[6]
Augalas gali augti šalto klimato sąlygomis, išsilaiko per žiemą. Tinka įvairus dirvožemis – nuo skurdžių smėlynų iki juodžemių.[7]
Panaudojimas
redaguotiVisi jauni augalai turi daug baltymų ir cukrinių medžiagų ir mėgstami gyvulių. Jaunuose lapuose yra vitamino C, ląstelienos, celiuliozės, baltymų, riebalų, karotino, fitoncidų.[8] Tačiau dar prieš plaukėjimą augalo maistingumas smarkiai krinta, jis tampa labai šiurkštus ir gyvulių nemėgstamas. Nuganyti arba nušienauti nendrynai duoda gerą atolą. Šakniastiebiuose būna iki 50 % krakmolo, 5 % baltymų, 32 % ląstelienos. Kartais jie naudojami miltų, kavos pakaitalų gamybai, bet dėl didelio ląstelienos kiekio kenksmingi.[9] Nendrių silosas (nupjautas iki šluotelių susidarymo) tinkamas pašarui, šakniastiebių miltais šeriamos kiaulės, antys.[10] Jauni daigai tinkami ir žmonėms valgyti – kaip salotos, sriubos, košės ir kt.[8]
Nendrės šiaudai naudojami stogams dengti, tinka kurui, popieriui gaminti. Iš storų šiaudų anksčiau buvo gaminamos šeivos verpalams.[4] Tinka pynimo darbams (pinami krepšiai, dembliai, skydai). Iš nendrių stiebų nuo seno gaminamos švilpynės, fleitų, klarnetų liežuvėliai.[11]
Periodiškai užliejamose vietose sodinama smėliui sutvirtinti, nendrės yra naudojamos kaip biologinis filtras vandens valymo įrenginiuose.[4]
Paprastoji nendrė – dažna piktžolė. Gretai užželia drėkinamas žemes, drėgnas pievas. Užgožia ryžių, vilnamedžių, liucernos pasėlius. Net ir nedideli šakniastiebių gabalėliai greitai įsišaknija, vėliau sunkiai pašalinami. Naikinama žemes drenuojant, paliekant viršutinį dirvožemio sluoksnį išdžiūti, daugakartinis ir gilus dirvos arimas.[5]
Nendrės antžeminė dalis naudojama kaip vaistinis augalas karščiavimui mažinti, šlapimui ir prakaitui varyti, nuo uždegimų, kaip vitaminų šaltinis.[8]
Etimologija
redaguotiLietuvoje būdinga didelis regioninis šio augalo pavadinimo įvairavimas: Rytų Aukštaitijoje žinoma kaip méndrė, mendrė̃, meñdrė, mìndrė, šiaurės rytų Aukštaitijoje – ìndrė, éndrė, endrė̃, Pietų Lietuvoje – jendrė̃, jéndrė, jandrė̃, Vakarų Lietuvoje – léndrė, lendrė̃. Toliau šis pavadinimas giminiškas lot. niedre, galbūt skr. नड, नद = IAST: naḍa-, nada- „nendrė“, pers. نی = nai, nad „fleita, nėjus“, arm. net „strėlė“, het. nata-, nati- „nendrė, meldas, strėlė“, luv. natatta „nendriškas“. Visi šie žodžiai kildinami iš ide. *nedo- „nendrė“.[12][13]
-
Žydinti nendrės šluotelė -
Lapamakštė -
Žiedynas su sėklomis -
Šakniastiebis -
Žiemą nudžiūvę nendrynai
_(8131465127).jpg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud., Kew Royal Botanic Gardens
- ↑ 2,0 2,1 Invasive Species Compendium: Phragmites australis (common reed)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 374
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Zigmantas Gudžinskas. Nendrė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Лунева Н. Н. Phragmites australis (Cav.) Trin. ex. Stend. – Тростник южный, обыкновенный. Проект «Агроэкологический атлас России и сопредельных стран: экономически значимые растения, их болезни, вредители и сорные растения» (март 2009).
- ↑ Phragmites australis, fs.fed.us
- ↑ Медведев П. Ф., Сметанникова А. И. Кормовые растения европейской части СССР. – Л.: Колос, 1981. – С. 292–296.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 Тростник обыкновенный – Phragmites communis. Библиотека природы (2002–2015).
- ↑ Губанов И. А. и др. Дикорастущие полезные растения СССР / отв. ред. Т. А. Работнов. – М.: Мысль, 1976. – С. 53—54
- ↑ Ларин И. В. Кормовые растения сенокосов и пастбищ СССР : в 3 т. / под ред. И. В. Ларина. – М. ; Л. : Сельхозгиз, 1950. – Т. 1 : Споровые, голосеменные и однодольные. – С. 325–329.
- ↑ Fact Sheet: Giant Reed
- ↑ Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
- ↑ Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 493–494.