Vienagraižė vanagutė

(Nukreipta iš puslapio Vienagraižė kudlė)
Hieracium pilosella
Vienagraižė vanagė (Hieracium pilosella)
Vienagraižė vanagė (Hieracium pilosella)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Vanagutė
( Pilosella)
Rūšis: Vienagraižė vanagutė
( Pilosella officinarum)

Vienagraižė vanagutė arba vienagraižė vanagė (Pilosella officinarum, sin. Hieracium pilosella) – astrinių (Asteraceae) šeimos, vanagių (Hieracium) genties augalas.

Daugiametis, 5-30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, dažniausiai belapis arba su vienu nedideliu lapu ir su gana ilgomis, iki 30 cm, palaipomis. Visas augalas apaugęs paprastais ir žvaigždiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę, melsvai arba pilkšvai žali, kartais net violetinio atspalvio, viršutinė pusė apaugusi retais, apatinė tankiais plaukeliais. Stiebo viršūnėje vienas graižas, apgaubtas pusrutuliška skraiste iš siaurų, smailių plaukelių. Graiže viduriniai žiedai liežuviški, geltoni, kraštiniai kartais iš išorinės pusės su raudonais ruoželiais. Vaisiai maži, 1,5-2 mm ilgio, cilindriški, briaunoti, su pilkšvai baltu, trapiu, viena eile išsidėsčiusių plaukelių skristuku. Dauginasi sėklomis ir palaipomis.

Žydi gegužės – liepos mėn., kartais net iki spalio mėn. Auga šlaituose, smėlynuose, kopose, pievose, pakelėse, dirvonuose, kirtimuose, retuose, šviesiuose, sausuose miškuose ir miško aikštelėse, nederlinguose dirvožemiuose.

Vaistams vartojama antžeminė dalis. Ji pjaunama augalams žydint.

Žolėje yra rauginių, karčiųjų, mineralinių medžiagų, dervų, cukraus, gleivių, flavonoidų, kumarinų.

Augalas nuodingas.

Tai tipiškas sausų nederlingų augimviečių augalas, sutvirtinantis smėlynus.

Literatūra

redaguoti

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 120 psl.