Vaistinė notra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaistinė notra (Stachys officinalis, sin. Betonica officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas, priklausantis notros (Stachys) genčiai.

Tai daugiametis, užaugantis iki 100 cm aukščio žolinis augalas.

Požymiai

Stiebas stačias, keturbriaunis, išlinkusiu pamatu, viršutinė dalis kartais šakota, tamsiai raudonas ar juodai rudas, dažniausiai plaukuotas. Lapai priešiniai, buki, 5-13 cm ilgio, 2-6 cm počio, širdišku pagrindu, karbuoti, plaukuoti, rečiau pliki, pamatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai. Žiedai apie 2 cm ilgio, tamsiai rožiniai, susitelkę į varpos formos žiedyną. Žiedynas 3-6 cm ilgio, tankus. Vainikėlis purpurinis, kartais baltas. Vaisius – tamsiai rudas, pailgai kiaušiniškas riešutėlis, apie 3 mm ilgio.

Paplitimas ir naudojimas

Auga sausose pievose, pamiškėse, kirtimuose. Mėgsta derlingus, vidutinio drėgnumo kalkingus dirvožemius.

Žydi birželio – rugsėjo mėnesiais. Dauginasi sėklomis. Vaistinė žaliava – lapai ir žolė, renkami birželio – liepos mėnesiais. Ji pjaunama žemiau apatinės sveikų lapų poros.

Žolėje yra apie 15 % rauginių medžiagų, dervų, gleivių, eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, cholino, organinių rųgščių, alkaloidų, mineralinių medžiagų. Vartojama virškinamojo trakto ligoms gydyti, kojų prakaitavimui mažinti, sergant radikulitu, kepenų, žarnyno uždegiminėmis ligomis, žadina apetitą, gydo inkstų, šlapimo takų ligas.