Kvapusis gurgždis

Chaerophyllum aromaticum
Kvapusis gurgždis ( Chaerophyllum aromaticum)
Kvapusis gurgždis (' Chaerophyllum aromaticum )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Salieriniai
( Apiaceae)
Gentis: Gurgždis
( Chaerophyllum)
Rūšis: Kvapusis gurgždis
( Chaerophyllum aromaticum)
Binomas
Chaerophyllum aromaticum
Karlas Linėjus, 1753
Sinonimai
  • Myrrhis aromatica (L.) Spreng.

Kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum) – salierinių (Apiaceae) šeimos, gurgždių genties daugiametis, šlapių vietų augalas. Kvapniojo gurgždžio pavadinimas kilo iš graikiškų žodžių: chairo – džiaugiuosi, pasitenkinti, phyllon – lapas, aromaticum – aromatiškas, maloniai kvepiąs

Morfologija redaguoti

Daugiametis, malonaus morkos kvapo augalas, 60–200 cm aukščio augalas. Stiebas šakotas, jo apatinė dalis šiurkščiai plaukuota, raudonai taškuota, žemiau bamblių ryškiai sustorėjęs, vagotas. Lapai žalios spalvos, plunksniškai suskaldyti arba tris kartus trilapiai (aukštesnieji 2–1 kart trilapiai), su kiaušiniškais, stambiais, 4–10 cm ilgio ir 1,5–5 cm pločio, dantytais, smailiaviršūniais, plaukuotais lapeliais; makštys neilgos, plačios, plėviškais kraštais.

 
Kvapniojo gurgždžio žiedas

Skėtis su 12–20 stipinų; skraistės nėra arba esti vienas, anksti nukrintantis skaistlapis; skaistlapėliai 6–9, lancetiški, smailiaviršūniai, plėviniais blakstienotais kraštais, žemyn atsilošę. Vainiklapiai neblakstienoti, ryškiai balti, pliki. Liemenėlis ilgesnis už savo kūgišką pamatą (mezginės viršūnėje esantį priedą).

 
Kvapniojo gurgždžio vaisiai

Vaisių užmega tik vienas ar keli skėtuko žiedai; vaisius cilindriškas, 8–13 mm ilgio, 3 mm ilgio, šviesus, išilgai tamsiai dryžuotas, liemenėliai 2–3 ilgesni už stilopodį. Vaisiai išauga rugpjūčio mėn.

Žydi liepos mėnesį.



Augavietės redaguoti

Auga lapuočių ir mišriuose miškeliuose, krūmuose. Mėgsta pavėsingas vietas ir humusingą dirvožemį.

Paplitimas Lietuvoje: Neretas. Pasitaiko visuose respublikos rajonuose, auga sąžalynais.
Bendras paplitimas: Vidurio ir Rytų Europa, Viduržemio pajūris (Šiaurės Italija ir Balkanai), Rusijos europinė dalis.

Lietuvoje aptinkamos formos ir hibridai redaguoti

Mūsų šalyje pastebėti 2 šios rūšies varietetai:
Chaerophyllum aromaticum var. aromaticum (var. longipilum Thell.) – stiebo apačia apaugusi ilgais, baltais, ant kauburėlių išaugusiais, paprastai žemyn palinkusiais plaukeliais; viršutinė stiebo dalis plika. Auga pakankamai drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose, krūmuose, dažniausiai kalvų, taip pat upių ir upelių šlaituose bei krantuose. Dažnas visoje šalyje.
Chaerophyllum aromaticum var. brevipilum Murb.– stiebas iki pat viršaus apaugęs tankiais, minkštais, apie 0,5 mm ilgio, kiek prigludusiais plaukeliais. Auga panašiose, tik šiek tiek sausesnėse augavietėse, kaip ir anksčiau aprašytas varietetas. Šalyje apyretis, žinomas iš Lazdijų rajono (Pagrūdas) ir Kybartų apylinkių.

Literatūra redaguoti

 
  • P.Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.